Stambialapis fikusas (Ficus elastica)

Ficus elastica yra toks sudėtingas augalas pradedantiesiems dėl greito augimo. Natūralioje aplinkoje Ficus elastica gali pasiekti iki 25 metrų aukštį. Tačiau patalpose gali būti sunku valdyti jo dydį.

Svarbiausi veiksniai prižiūrint stambialapį fikusą yra pakankamai šviesos, drėgmės ir šilumos. Augalą reikia statyti pietinėje arba rytinėje pusėje, tačiau laikykite jį kelių metrų atstumu nuo bet kokių langų. Tinkamai prižiūrint, fikusas gali puikiai papildyti bet kurią kambarinių augalų kolekciją.

Ar galima auginti fikusą dideliais lapais patalpose? Ar galima stambialapius fikusus auginti patalpose?

Nors guminiai augalai, tokie kaip stambialapiai fikusai, yra gana atsparūs, juos gali būti sunkiau prižiūrėti ir jiems gali būti taikomi specialūs optimalaus augimo reikalavimai. Jiems reikia tinkamo šviesos, drėgmės ir trąšų balanso ir paprastai užauga iki 2–3 metrų.

Labiausiai paplitusios kambarinės Ficus elastica veislės yra ‘Tineke’, ‘Burgundy’, ‘Ruby’ ir ‘Robusta’. Visiems tai yra bendra tai, kad jie gerai auga patalpose, jei yra tinkamos sąlygos, pavyzdžiui, pakankamai, bet nėra tiesioginių saulės spindulių.

Norėdami auginti stambialapį fikusą patalpoje, turėsite įsigyti jauną medelį iš darželio ir pasodinti jį į bent 40 cm pločio vazoną. Užpildykite puodą durpių samanų, perlito ir smėlio ar vermikulito mišiniu ir reguliariai laistykite medį, kad dirvožemis būtų drėgnas, bet neužmirkęs. Padėkite medį šviesioje vietoje, bet ne tiesioginiuose saulės spinduliuose. Jei lapai pradeda geltonuoti, tai reiškia, kad medis gauna per daug šviesos. Tręškite medį kas dvi savaites auginimo sezono metu.

Dauguma fikusų genties augalų, įskaitant didžialapius fikusus, geriausiai auga ryškioje, išsklaidytoje šviesoje. Jie gali atlaikyti šiek tiek ryto saulės spindulių, tačiau turėtumėte juos pašalinti iš atšiaurios popietės saulės, kad nesudegintumėte lapų. Dėl nepakankamos šviesos apatiniai lapai nukrenta, o lapų spalva tampa neryški, o ne blizganti ir ryški.

Fikusą laistykite dažnai, kad dirva būtų drėgna – neužmirktų. Šis augalas yra jautrus per dideliam sausumui ir netoleruoja sausros. Norėdami patikrinti, ar laikas vėl laistyti, patikrinkite drėgmės lygį pirmuosiuose dirvožemio coliuose. Jei jie išdžiūvo ir trupa, laikas augalą dar kartą laistyti.

Koks reikalas su didžialapiais fikusais? Ši rūšis yra ypač jautri šaltam skersvėjui. Jei jūsų fikusas yra paveiktas, lapai pirmiausia pagelsta, tada rudi. Kad jūsų fikusas būtų laimingas, palaikykite vidutinę arba šiltą 16–24 laipsnių temperatūrą ir vidutinę drėgmę. Jei jūsų namai yra sausi, investuokite į patalpų drėkintuvą, kad padidintumėte drėgmės lygį.

Genėjimas yra gyvybiškai svarbus norint, kad jūsų augalas būtų sveikas – pašalinkite negyvus ar mirštančius lapus ir augalų liekanas, kad sukurtumėte geresnes augimo sąlygas. Visada naudokite švarias žirkles, kad sumažintumėte bakterinių ir grybelinių ligų tikimybę. Niekada nepjaukite pageltusių audinių, nes tai gali dar labiau pakenkti augalui. Nepamirškite padaryti švarių pjūvių – per pažeistos žaizdos gali užkrėsti augalą, susilpninti jo augimą ir pabloginti jo sveikatą.

Paprastai rekomenduojama netaupiai tręšti kambarinių augalų – kitaip sveiki augalai gali permaitinti. Pertręšę augalai gali ištempti ir per greitai išaugti jų šaknys.

Kalbant apie dirvožemio sudėtį, stambialapis fikusas nėra išrankus. Tikriausiai tiks bet koks geras, greitai nusausėjantis vazoninis dirvožemis ar kaktusų mišinys. Be to, fikusas teikia pirmenybę rūgštiniam dirvožemio mišiniui. Jos, kaip ir figmedžiai, taip pat „suvalgo“ dirvą ir galiausiai atsiskleidžia jų šaknys. Kai taip atsitiks, tiesiog užpilkite vazoną papildomo dirvožemio.

Geriausia dauginimo dėžę šildyti iš apačios (25-28 laipsnių Celsijaus) ir sukurti drėgną aplinką. Tinkamiausias laikas dauginti – kovo-balandžio mėn. Auginiai greičiau įsišaknys, jei pjūvis bus padengtas medžio anglimi su augimą skatinančiais milteliais.

Ką norite daryti su dideliais augalais, genėkite juos pavasarį, kad paskatintumėte vainiko augimą. Kalbant apie jaunus augalus, turėtumėte juos pririšti prie atramos, kad jie augtų vertikaliai. O geriau atrodo, jei į vieną vazoną pasodinsite kelis auginius. Kalbant apie jaunų augalų šakojimosi skatinimą, tai periodiškai pašalinkite viršutinį dirvožemio sluoksnį.

Kasmet vasario ir kovo mėnesiais persodinami jauni augalai, jų vazonų skersmuo padidinamas 4-5 cm. Tai padeda užtikrinti jų sveikatą ir neleidžia jų šaknims peraugti. Tinkamomis sąlygomis augalai auga greitai, todėl juos reikės kasmet persodinti, kol pasieks norimą aukštį.

Kenkėjai ir ligos gali būti didelė problema fikusams, įskaitant amarus, miltligę, voratinklines erkes, žvynus ir tripsus. Jei galite, geriausia anksti aptikti infekciją ir gydyti veiksmingu metodu, pvz., Nimba medžio aliejumi.

Dažniausios ligos yra šaknų puvinys, lapų dėmėtumas, botritas, rūdys, miltligė ir pietinė miltligė.Jei ant augalo lapų ar stiebo matote sausų baltų pluta dėmių, greičiausiai tai yra sultys, kurias dažnai sukelia žala, kurią paliečia augalas.

Šis augalas yra nuodingas; bet kurios jo dalies valgymas gali sukelti vėmimą, pykinimą ir apetito praradimą. Jei kas nors suvalgo didelį jo kiekį, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Augalo sultys jautriems žmonėms taip pat gali sukelti dermatitą ir odos alergiją, todėl dirbant su jomis patartina mūvėti pirštines.

Kokie dažniausiai užduodami klausimai?

Dėl ko krenta stambialapiai fikuso lapai?

Dėl ko nukrenta lapai? Netinkamas laistymas, kenkėjai, šaknų puvinys arba ekstremalūs temperatūros pokyčiai.

Norėdami apsaugoti augalą, venkite staigių temperatūros pokyčių ir palaikykite vidutinę 15-20 laipsnių temperatūrą.

Viena iš galimų priežasčių, kodėl krenta fikuso lapai, yra nepakankamas apšvietimas.

Dėl ko medžių lapai keičia spalvą iš žalios į rudą?

Yra keletas priežasčių, kodėl stambialapių fikusų lapai gali paruduoti. Tai yra netinkamas laistymas, kenkėjai, šaknų puvinys, aukšta temperatūra, nepakankamas apšvietimas ir netinkama mityba.

Dėl ko lapai nukrenta?

Lapų kritimo priežastys gali būti kelios, tačiau dažniausiai pasitaiko perlaistymas, perlaistymas, šaknų puvinys, kenkėjai, nepakankamas apšvietimas ir aukšta temperatūra.

Dėl ko geltonų lapų kraštai tokie dantyti?

Fikuso lapų kraštai pagelsta dėl nepakankamo maitinimo. Augalą augalo augimo laikotarpiu kas mėnesį reikia šerti subalansuotomis, vandenyje tirpiomis trąšomis, o šaltuoju – ne.

Patiko? Pasidalink

Viena iš gražiausių melsvažiedžių frezijų veislių yra Royal Blue

Iš naujesnių mūsų respublikoje dar neauginamų veislių vertinga Miranda (išvedė J. A. M. Goemans). Žiedai balti, stambūs, žiedynkočiai aukšti ir tvirti, lapai standūs. White Sea (išvesta M. C. van Staaveren) gerai pakelia aukštą temperatūrą, todėl tinkama auginti vasarą. Abiejų veislių į 1 m2 sodinama po 100 gumbasvogūnių.

Mėlynžiedės frezijos. Žinoma apie 30 mėlynžiedžių veislių. Jų žiedų atspalviai dažnai kinta priklausomai nuo auginimo laiko. Gamybai rekomenduojama Blauwe Wimpel veislė, perspektyvios Luciana ir Royal Blue.

Blauwe Wimpel (tetraploidas, išvesta A. van den Berg, 1947). Žiedai šviesiai mėlyni, vamzdelis baltas. Žiedų spalvos tonai keičiasi priklausomai nuo auginimo laiko. Gražiausia spalva būna, kai žydi žiemą arba pavasarėjant. Žydinčių balandžio—birželio mėn. žiedai su pilkšvu apnašu. Žiedynkočiai ilgi. Tinka auginti visais periodais. Tai pagrindinė mėlynžiedė veislė. Žiedų derlius geras (1,8-2,0). Virusinėms ligoms nelabai jautri. Į 1 m2 sodinama 120 gumbasvogūnių.

Saffier (tetraploidas, išvesta A. van den Berg, 1947). Žiedai dideli, ryškiai žydros spalvos; apyžiedžio lapelių atsilenkimo kampas status; rudenį žydinčių žiedai blankesni. Augalai standūs, žiedynkočiai ilgi. Į 1 m2 sodinama po 120 gumbasvogūnių.

Luciana (išvedė J. A. M. Goemans, 1969). Žiedai alyvinės žydros spalvos, žiedynkočiai ilgi. Į 1 m2 sodinama 80 gumbasvogūnių.

Mozart — žiedai ryškiai žydros spalvos, žiedynkočiai tvirti. Į 1 m2 sodinama apie 120 gumbasvogūnių.

Viena iš gražiausių melsvažiedžių veislių yra Royal Blue, kurią išvedė J. A. M. Goemans 1968 m. Mūsų respublikoje dar neauginama. Žiedai labai gražios formos, grakščiuose žiedynuose. Žiedynkočiai tvirti, lapai standūs. Ankstyva veislė. Į 1 m2 sodinama 100 gumbasvogūnių.

Geltonžiedės frezijos. Apie 40% visų frezijų veislių yra geltonos ir oranžinės spalvos. Daugelis jų stambiažiedės, ilgais ir tvirtais žiedynkočiais. Jos gerai žydi tiktai tada, kai daug saulėtų dienų. Yra nurodymų, kad šioms veislėms dar reikia ir erdvių šiltnamių. Rudeniniu periodu galima auginti tik Rijnveld’s Golden Yellow, Buttercup ir Aurora. Gamybai rekomenduojama Aurora, Sonata, iš dabar auginamų — Rijnveld’s Golden Yellow, Gold Coast.

Aurora (išvesta J. A. M. Goemans, 1962). Žiedai stambūs, ryškiai geltoni, gražios formos, žiedyne jų daug. Stiebai ilgi, tiesūs ir tvirti. Tai ankstyva, ištisus metus derlinga veislė. Gražūs žiedai išauga įvairiu metų laiku. 1 m2 sodinama 100 gumbasvogūnių.

Eldorado. Graži, stambiažiedė, tamsiai geltonais žiedais veislė. Žiedai iki 6 cm skersmens. Žiedynkočiai ilgi ir tvirti. Žiedų derlius vidutinis (1,0), daugelis jų gali būti ekstra rūšies. Nelabai jautri virusinėms ligoins, tačiau labai reaguoja j šiltnamių mikroklimato sąlygas, jai ypač reikia daug erdvės. į 1 m2 sodinama 80 gumbasvogūnių.

Golden Bird. Viena iš naujesnių geltonžiedžių labai derlinga. Žiedai gerų prekinių savybių. į 1 m2 sodinama 110 gumbasvogūnių.

Gold Coast (tetraploidas). Ziedai ryškiai oranžiškai geltoni, stambūs (iki 6 cm skersmens). Žiedyno forma labai graži, stiebai tiesūs, tvirti. Žiedų derlius geras (1,5). į 1 m2 sodinama 110 gumbasvogūnių.

Patiko? Pasidalink

Baltažiedės frezijos tinka vestuvinėms puokštėms

Augalai užsikrečia ir nuo peilių, kai skinami žiedai. Todėl įrankius reikia dažnai dezinfekuoti formalinu, natrio trifosfatu, kalio permanganatu (Makutėnaitė, 1971).

Ryškiai pažeistus virusinių ligų augalus reikia šalinti, nors tai atrodytų ir nuostolinga. Jeigu kurią nors veislę smarkiai apninka virusinės ligos, visus tos veislės augalus reikia sunaikinti.

Yra pagrindo teigti, kad frezijos per artimiausius penkerius metus taps viena iš pagrindinių skintų gėlių; todėl būtina, jog vienas respublikos gėlininkystės ūkis augintų elitinius gumbasvogūnius.

FREZIJŲ VEISLĖS

1968 m. buvo užregistruota 141 frezijų veislė. Iš jų 38% yra raudonžiedžių., 35% geltonžiedžių, 15% mėlynžiedžių ir 12% baltažiedžių

Intensyvus selekcinis darbas pradėtas nuo 1930 metų. Nuo tada išvesta apie 200 veislių, tačiau dalis jų visai išnyko arba turi tik istorinę svarbą.

Daugiausia veislių yra išvedusi J. A. M. Goemans (Parigo LTD) firma Anglijoje (44 veislės), Van Tubergen (26), Rijnveld F. and Sons (22) ir M. C. van Staaveren (14) firmos Olandijoje (R. Zunde, 1973).

Sėklinės frezijų veislės yra diploidinės ir tetraploidinės, atitinkamai turinčios 22 ir 44 chromosomas, o vegetatyviškai besidauginančios — diploidinės, triploidinės (chromosomų skaičius 33) ir tetraploidinės. Japonų tyrinėtojas Saito teigia, kad triploidinių ir tetraploidinių veislių ekologinė reakcija yra labai susilpnėjusi, ir jos lengviau prisitaiko prie įvairių sąlygų šiltnamiuose.

Baltažiedės frezijos. Žinoma apie 20 baltažiedžių frezijų veislių. Šiuo metu svarbios 4-5 veislės. Beveik visos baltažiedės veislės yra jautrios virusinėms ligoms, tačiau, esant gerai agrotechnikai ir tinkamam mikroklimatui, šios ligos dažnai pastebimos žalos nedaro.

Baltažiedės frezijos tinka vestuvinėms puokštėms. Gamybai rekomenduojamos White Swan, Apollo veislės.

Apollo (išvedė J. A. M. Goemans, 1956). Balta, stambiažiedė veislė *, kurios žiedų derlius vidutiniškas — 1,0 **. Žiedai ilgai išsilaiko pamerkti. Gerai žydi pavasarį. į 1 m2 sodinama 80 gumbasvogūnių.

Balerina (išvedė J. A. M. Goemans, 1957). Žiedai dramblio kaulo spalvos su gelsvu atspalviu prie pagrindo. Žiedynai tvirti, juose daug žiedų. Gerai žydi ir žiemos mėnesiais, tačiau žiedų derlius vidutinis (1,3). į 1 m2 sodinama 100 gumbasvogūnių.

Princess Irene. Tai stambiažiedė balta veislė. į 1 m2 sodinama 128 gumbasvogūniai.

Snow Queen. Sena veislė. Šaltu metu žydi baltais, šiltu žalsvai kreminiais žiedais. Dažnai serga virusinėmis ligomis. Į 1 m2 sodinama 100-120 gumbasvogūnių.

White Swan (triploidas, išvedė J. A. M. Goemans, 1950). Tai stambiažiedė veislė baltais žiedais. Kartais atsiranda mėlyni ruoželiai, kurie rodo, kad augalas užsikrėtęs virusu arba auga labai žemoje temperatūroje. Žiedų derlius geras, ypač jeigu žydi pavasarėjant (2-2,3). Kai augant būna daug šviesių dienų, žiedai išauga menkoki, žiedynkočiai trumpi. Augalai nestandūs. Į 1 m2 sodinama 100 gumbasvogūnių.

Patiko? Pasidalink