KROVINIŲ VEŽIMO TECHNOLOGIJŲ ASPEKTAI

Analizuojant krovinių vežimo organizavimo technologinius as­pektus dažnai susiduriama su logistikos samprata. Pastaruoju metu vis dar vyrauja nuomonė, kad logistikos veikla yra vos ne identiška gabenimui, pervežimams. Šiek tiek mažesnis procentas galimų res­pondentų atsakytų, kad ji susijusi su sandėliais ir, matyt, labai men­kas procentas žino, kad tai kompleksinė veikla, užtikrinanti produkto kelią nuo žaliavų šaltinių iki gamybos ir galiausiai iki galutinio vartotojo. Šiuolaikinis verslas apima įvairias veiklos sritis. Bet kuri praktinė veikla reikalauja tam tikro teorinio pagrindimo formuluojant apibendrintas sąvokas, leidžiančias vėliau operuoti visiems supran­tamais apibrėžimais, aiškiai suvokiant analizuojamo reiškinio esmę. Tačiau vis dar galima daryti prielaidą, kad praktinėje verslo aplinkoje pakankamai dviprasmiškai vertinama logistikos sąvoka ir logistikos veiklos bei funkcijų apibrėžimas. Šią prielaidą gali iliustruoti pavyz­dys, kad nemažai transporto įmonių, atliekančių tik transportavimo funkciją, vartoja logistikos terminą, kuris daugeliu atvejų yra rekla­minis aspektas. Iš dalies tai visai suprantama, nes logistika, kaip sa­varankiškas mokslas, yra naujas. Jis turi glaudų ryšį su kitomis verslo veiklos rūšimis, tokiomis kaip finansai, technologijos, marketingas, ir nėra iki galo aiškiai išanalizuotas mokslinėje ir praktinėje verslo organizavimo literatūroje.

Verslo logistika krovinių pervežime

Iki pat XX amžiaus pradžios tokios sąvokos, kaip verslo logisti­ka, nebuvo. Šiuo laikotarpiu buvo puikiai žinomas karinės logistikos terminas ir tai nėra nieko stebėtino, kadangi karinė logistika atsirado dar viduramžiais ir kaip savarankiškas taikomasis karinės taktikos ir strategijos mokslas susiformavo XIX a. Verslo logistikos atsiradimas siejamas su dviem pagrindiniais aspektais XX a. ketvirtojo de­šimtmečio ekonomine krize Jungtinėse Amerikos valstijose ir karinės logistikos laimėjimais po Antrojo pasaulinio karo 1945 metais. Pir­masis aspektas siejamas su tam tikra verslo organizavimo tradicija, vyravusia iki ketvirtojo dešimtmečio ekonominės krizės. Teigiama, kad egzistuoja du verslo organizavimo metodai: verslas, orientuotas į gamybą, ir verslas, orientuotas į vartotoją. Verslo orientavimas į ga­mybą sukelia nemažai problemų, kurios atsiliepia verslo efektyvu­mui, nes šiuo atveju visas verslo organizavimo dėmesys sutelkiamas tik į gamybą, o tai reiškia, kad glaudžiai integruojamos tiekimo ir gamybos sistemos, t. y. gamyba aprūpinama reikiamomis žaliavomis, ištekliais ir priemonėmis. Stengiamasi pagaminti kiek įmanoma di­desnį prekių kiekį, kuris paskui bus parduodamas „galimam“ vartoto­jui. Kitaip tariant, vartotojo „ieškoma“ ir jam siūlomos jau pagamin­tos ir sandėliuose laikomos prekės. Siūlomos ne tik prekės, bet ir iš esmės fiksuota prekės kaina, kadangi gamybos sąnaudos ir prekių paskirstymo sistema nebuvo derinama su vartotojo poreikiais, o svarbiausia pirkimo galimybėmis. Toks verslo organizavimo meto­das yra tinkamas deficito sąlygomis arba esant labai potencialiam vartotojui, galinčiam pirkti didelius kiekius įvairių prekių ir nesigili­nančiam į prekės kainą. Tačiau staiga pasikeitus vartotojo perkamajai galiai trapi „tiekimo-gamybos-vartotojo“ sistema žlunga, sukelianti perprodukciją ir didžiulių gamybos nuostolių.

Kaip galimas minėtų verslo problemų sprendimo būdas yra būti­nybė visas produkto tiekimo, gamybos ir paskirstymo sistemas su­jungti į vieną bendrą integruotą sistemą (1 pav.).

Verslo orientavimas į gamybą

Verslo orientavimas į gamybą yra neefektyvus, nes negali užtik­rinti ilgalaikio vartojimo aprūpinimo ir pajamų gavimo iš vartotoj ų. Verslo orientavimas į vartojimą sudaro galimybę tikslingai tenkinti kintančius klientų poreikius. Šiuo atveju glaudžiai integruotos „tie- kimo-gamybos-paskirstymo“ sistemos menamas veikimo atskaitos taškas yra vartotojo sistemoje. Tai reiškia, kad pirmiausia vartotojas išsako vienos ar kitos prekės poreikį, kuris yra per tarpininkų sistemą perduodamas gamybai, o jei gamyba neturi reikiamų išteklių, ji tiks­lingai juos užsako per tiekimo sistemą. Tikslingas užsakymas reiškia, kad perkama tik tiek žaliavų, kiek jų reikia pagaminti reikiamą pre­kių skaičių, kurių pageidauja vartotojas.

Šiuo puikiu straipsniu ir įžvalgomis pasidalino www.damtransa.lt. Taip pat kitas įdomus straipsnis: Krovinių padėklų tipai ir tvirtinimo priemonės

Patiko? Pasidalink

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *