KROVINIŲ VEŽIMO TECHNOLOGIJŲ ASPEKTAI

Analizuojant krovinių vežimo organizavimo technologinius as­pektus dažnai susiduriama su logistikos samprata. Pastaruoju metu vis dar vyrauja nuomonė, kad logistikos veikla yra vos ne identiška gabenimui, pervežimams. Šiek tiek mažesnis procentas galimų res­pondentų atsakytų, kad ji susijusi su sandėliais ir, matyt, labai men­kas procentas žino, kad tai kompleksinė veikla, užtikrinanti produkto kelią nuo žaliavų šaltinių iki gamybos ir galiausiai iki galutinio vartotojo. Šiuolaikinis verslas apima įvairias veiklos sritis. Bet kuri praktinė veikla reikalauja tam tikro teorinio pagrindimo formuluojant apibendrintas sąvokas, leidžiančias vėliau operuoti visiems supran­tamais apibrėžimais, aiškiai suvokiant analizuojamo reiškinio esmę. Tačiau vis dar galima daryti prielaidą, kad praktinėje verslo aplinkoje pakankamai dviprasmiškai vertinama logistikos sąvoka ir logistikos veiklos bei funkcijų apibrėžimas. Šią prielaidą gali iliustruoti pavyz­dys, kad nemažai transporto įmonių, atliekančių tik transportavimo funkciją, vartoja logistikos terminą, kuris daugeliu atvejų yra rekla­minis aspektas. Iš dalies tai visai suprantama, nes logistika, kaip sa­varankiškas mokslas, yra naujas. Jis turi glaudų ryšį su kitomis verslo veiklos rūšimis, tokiomis kaip finansai, technologijos, marketingas, ir nėra iki galo aiškiai išanalizuotas mokslinėje ir praktinėje verslo organizavimo literatūroje.

Verslo logistika krovinių pervežime

Iki pat XX amžiaus pradžios tokios sąvokos, kaip verslo logisti­ka, nebuvo. Šiuo laikotarpiu buvo puikiai žinomas karinės logistikos terminas ir tai nėra nieko stebėtino, kadangi karinė logistika atsirado dar viduramžiais ir kaip savarankiškas taikomasis karinės taktikos ir strategijos mokslas susiformavo XIX a. Verslo logistikos atsiradimas siejamas su dviem pagrindiniais aspektais XX a. ketvirtojo de­šimtmečio ekonomine krize Jungtinėse Amerikos valstijose ir karinės logistikos laimėjimais po Antrojo pasaulinio karo 1945 metais. Pir­masis aspektas siejamas su tam tikra verslo organizavimo tradicija, vyravusia iki ketvirtojo dešimtmečio ekonominės krizės. Teigiama, kad egzistuoja du verslo organizavimo metodai: verslas, orientuotas į gamybą, ir verslas, orientuotas į vartotoją. Verslo orientavimas į ga­mybą sukelia nemažai problemų, kurios atsiliepia verslo efektyvu­mui, nes šiuo atveju visas verslo organizavimo dėmesys sutelkiamas tik į gamybą, o tai reiškia, kad glaudžiai integruojamos tiekimo ir gamybos sistemos, t. y. gamyba aprūpinama reikiamomis žaliavomis, ištekliais ir priemonėmis. Stengiamasi pagaminti kiek įmanoma di­desnį prekių kiekį, kuris paskui bus parduodamas „galimam“ vartoto­jui. Kitaip tariant, vartotojo „ieškoma“ ir jam siūlomos jau pagamin­tos ir sandėliuose laikomos prekės. Siūlomos ne tik prekės, bet ir iš esmės fiksuota prekės kaina, kadangi gamybos sąnaudos ir prekių paskirstymo sistema nebuvo derinama su vartotojo poreikiais, o svarbiausia pirkimo galimybėmis. Toks verslo organizavimo meto­das yra tinkamas deficito sąlygomis arba esant labai potencialiam vartotojui, galinčiam pirkti didelius kiekius įvairių prekių ir nesigili­nančiam į prekės kainą. Tačiau staiga pasikeitus vartotojo perkamajai galiai trapi „tiekimo-gamybos-vartotojo“ sistema žlunga, sukelianti perprodukciją ir didžiulių gamybos nuostolių.

Kaip galimas minėtų verslo problemų sprendimo būdas yra būti­nybė visas produkto tiekimo, gamybos ir paskirstymo sistemas su­jungti į vieną bendrą integruotą sistemą (1 pav.).

Verslo orientavimas į gamybą

Verslo orientavimas į gamybą yra neefektyvus, nes negali užtik­rinti ilgalaikio vartojimo aprūpinimo ir pajamų gavimo iš vartotoj ų. Verslo orientavimas į vartojimą sudaro galimybę tikslingai tenkinti kintančius klientų poreikius. Šiuo atveju glaudžiai integruotos „tie- kimo-gamybos-paskirstymo“ sistemos menamas veikimo atskaitos taškas yra vartotojo sistemoje. Tai reiškia, kad pirmiausia vartotojas išsako vienos ar kitos prekės poreikį, kuris yra per tarpininkų sistemą perduodamas gamybai, o jei gamyba neturi reikiamų išteklių, ji tiks­lingai juos užsako per tiekimo sistemą. Tikslingas užsakymas reiškia, kad perkama tik tiek žaliavų, kiek jų reikia pagaminti reikiamą pre­kių skaičių, kurių pageidauja vartotojas.

Šiuo puikiu straipsniu ir įžvalgomis pasidalino www.damtransa.lt. Taip pat kitas įdomus straipsnis: Krovinių padėklų tipai ir tvirtinimo priemonės

Patiko? Pasidalink

Kokiu aspektu yra vertinamas transporto elementas logistinių pirkimų funkcijoje?

Priemonės, materialaus srauto sistemos valdymui

Pirmas būdas. Logistikos tiekimo grandinę valdanti įmonė. Logistikos tiekimo grandinės valdančios įmonės įkūrimas (fourth part logistic, fifth part logistic = 4PL, 5PL).

Privalumai: aiškus valdymas ir greita reakcija į pasikeitusius aplinkos pokyčius.

Trūkumai: brangu, kaina; įmonė nekurianti produkto; įmonių suvokimas, kad joms to nereikia.

II būdas. Sinchronizuotų kontraktų pagrindu. Įmonės pasirašo sutartis, kurios įvertina kitų įmonių interesus.

III būdas. Fizinis komunikavimas virtualioje erdvėje.

Įvairūs konferenciniai ryšiai, skype ir t.t. Privalumai: pigu, greita, nereikia važiuoti. Trūkumai: moderatoriaus klausimas, komunikatorių skaičius, darbo laikas pasaulyje (skirtingos laiko juostos), kultūriniai skirtumai (kalbos barjerai, t.t.)

IV būdas. Bendra logistikos tiekimo grandinės valdymo sistema. T.y. sistema kuri rodytų realią būklę, kas yra realus vartojimas ir realaus vartojimo būklė. (Pvz.: prekės pirkimas kioske, sužinomas net pas žaliavų tiekėją.

  • Globali logistika
  • Reversinė logistika
  • Logistikos perspektyvos

Mr. Smith istorija. Atskiri taškai pasaulyje, kaip atskiros įmonės, tačiau jokio sąryšio. Globali politika, dokumentacija, ryšiai, kultūriniai ypatumai (marketingas)..

Reversinė logistika – t.y. procesai, susiję su materialaus proceso judėjimu atbuline eiga.

Jos sunkumai:

  • Apimčių, kiekio planavimo ir prognozavimo;
  • Kokybės kontrolės;
  • Surinkimo, transportavimo problemos.

Informaciniai srautai:

  • Gali lenkti materialiuosius srautus
  • Priešingos krypties – informacija apie užsakymą
  • Tos pačios krypties išankstinis pranešimas apie krovinio atvykimą.
  • Judėti kartu su mat.
  • Eiti iš paskos materialiųjų srautų ir priešinga kryptimi – krovinio priėmimo informacija, pretenzijos, patvirtinimai.

Pokytis aplinkoje yra Įvykis, o tas įvykis yra informacinio srauto atsiradimo priežastis. Srauto nešėjai yra technologinės priemonės arba žmogus. Stengiamės daryti viską, kad nešėjas būtų ne žmogus, o technologinis kanalas. Srauto intensyvumas – informacijos kiekis perduodamas per tam tikrą laiko tarpą.

Informacinio srauto valdymas:

Reikia pasirinkti tik tokį informacijos kiekį bei sudėtingumą, kad jinai būtų lengvai pasiekiama, prieinama, praleidžiama per kitus kanalus. Kad niekas nestrigtų. Jeigu reikia kažką keisti, koreguojam patį informacinį srautą, nes taip yra pigiau.

Informacijos kokybė

Tiesiogiai neįtakojanti darbo sprendimus. Tai yra didelė problema, nes ji užims saugyklas, vietas, bus per daug nedarančios įtakos informacijos kiekio. Kokybiškos informacijos samprata: du šaltiniai, vienas – taip, kitas – ne, tai tada neobjektyvu, o kai yra trys sprendžiamieji tada maždaug ok – du – taip, vienas ne. Kokybiškas daviklis – trijų kitų daviklių sistema. Tačiau visi šie trys, ar keli info šaltiniai turi būti tos pačios aplinkos, toje pačioje aplinkoje, bet pasitaiko kad aplinkos ir skiriasi, dėl to turi būti tam tikras mechanizmas tikrinti (ar tiriant rinkas) ar yra vienodos sferos.

Objekto informacijos priėmimo barjeras – trukdžiai atsirandantys informacijos sklidimo metu, tai supratimo skirtumai, fiziologiniai, biologiniai, technologiniai. Mes net negalime matyti ir suprasti visiškai objektyvią realybę, o tik priartėti prie jos, nes visąlaik žmogus formuoja subjektyvią info.

Sensorinė informacija – veiklos informacija, aiškink neaiškinęs – bet vis tiek nesupras, kai nepačiupinės. (Nepriima informacijos, kol neparodysi, linkę į praktinę veiklą.)

Projektas „Saturnas“

Projektas „Saturnas“ – sugalvotas GMotors gamykloje. Gana gaminti automobilius, kurie niekam nereikalingi, o turime prisitaikyti ir daryti pagal klientų poreikius. Elektroninės duomenų sistemos (EDS) komunikacijų tinklas, GM gamykla, tiekėjai. Žmogus pasirenka visus parametrus, ir jo užsakymas tampa individualus, turi savo nr. eina į gamyklą, tuomet gamykla išskaido jo užsakymą reikiamiems tiekėjams (durų spalva, kongiškė, ratai) į dar skirtingus mažesnius užsakymus, ir tuomet keliaujant atgal į gamyklą viskas yra surenkama į kliento užsakymo numerio – mašina. Serijinis, bet individualus, konvejerinė sistema, tačiau komplektuojamas. Didžiausia problema – ilgas laikas. Užlaikomas informacinis srautas, pirmiausia tinkle. Kol klientas galvos – tol bus užlaikomas infosrautas.

Logistikos informacinės sistemos – personalo, įrangos, procedūrų visuma, kuri daro svarbią informaciją prieinamą logistikos vadovui planavimo, valdymo ir kontrolės tikslams..

Užsakymo proceso posistemė – tai sistema, tvarkanti užsakymus, valdanti sistemos dalis, nes užsakyme krūva infosrautų, kurios reikia valdyti priimti.

Sprendimo palaikymo posistemė – šita posistemė skirta spręsti nestruktūrines problemas, atsirandančias vykdant užsakymą, bet nebūtinai. Procedūros, įranga, personalas.

Tyrinėjimai ir duomenys – sistemos dalis, skirta stebėti aplinką, nes įmonė turi žinoti kas jinai tokia ir kaip jin atrodo.

Pranešimai ir gaunama informacija – sistemos dalis, į kurią ateina informacija iš įvairių aparatinių modelių (skaneris, GPS.)

šaltinis: vezam123.lt – krovinių pervežimas Vilniuje. Mūsų draugai pasidalino savo informaciją apie krovinius ir logistiką.

Patiko? Pasidalink

Draudimo istorija – draudimas transporte

Jau nuo labai senų laikų žmonės savo saugumo padidinimui, galimų rizikų sumažinimui ėmė taikyti įvairius draudimo elementus ir formas. Manoma, kad draudimo veikla, kaip ją suprantame šiandien, ėmė formuotis ankstyvais viduramžiais. Tačiau pavienių draudimo veiklos pavyzdžių buvo sutinkama ir kur kas senesniais laikais. Kelionės, prekių gabenimas jūra ir sausumos keliais buvo susiję su nemažais pavojais.

Kas tas draudimas?

Draudimas svarbi asmens ir verslo aplinkos sudėtinė dalis, apsauganti nuo finansinių nuostolių, kuriuos gali sukelti galimų įvykių nenuspėjamumas, bei suteikianti saugumo jausmą.
Draudimo bendrovės reikšminga finansinės investicinės veiklos dalis, sutelkianti didelius finansinius resursus. Efektyviu draudimo funkcionavimu turi būti suinteresuoti ne tik atskiri asmenys, bet ir visuomenė, nes draudimas skatina ūkio vystymąsi.

Draudimu vadiname išankstinį lėšų telkimą, busimiems kolektyvo nariu nuostoliams dengti dėl dažniausiai atsitinkančiu įvykiu.

  • Pagrindiniai draudimo terminai
  • Draudėjas Draudimo bendrovės klientas.
  • Draudikas Draudimo bendrovė.

Draudimo apsauga Draudimo įmoka Draudiminis įvykis Draudimo įmokos tarifas Draudimo išmoka Draudimo laikotarpis Draudimo suma Draudimo sutartis

Franšizė Apdrausto nuostolio dalis pinigai (apdraustas klientas) dalyvauja nuostolio atlygini Nuostolis Rizika

DRAUDIMO VEIKLOS APŽVALGA
Pagrindinės ne gyvybės draudimo rūšys:

■ Kompleksinis transporto priemonių draudimas CASKO;

■ Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis (TPVCAP) draudimas;

■ Krovinio draudimas;

■ Vežėjo civilinės atsakomybės draudimas (CMR draudimas);

■ Atsakomybės, atliekant muitinės procedūras, draudimas;

■ Bendrosios civilinės atsakomybės draudimas;

■ Turto draudimas;

Gyvybės draudimas:
■ Vaikų gyvybės draudimas;

■ Mišrus vaikų gyvybės draudimas;

■ Gyvybės draudimas;

■ Mišrus gyvybės draudimas;

■ Tėvų netekties draudimas;

■ Pensijų draudimas;

■ Studijų draudimas;

■ Kaupiamasis gyvybės draudimas;

■ Kredito gavėjo gyvybės rizikos draudimas;

■ Kritinių ligų kaupiamasis gyvybės draudimas;

■ Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų

TRANSPORTO DRAUDIMAS KASKO

Casko draudimas ne gyvybės draudimo rūšis, kuria serijinės gamybos transporto priemonės apdraudžiamos nuo jų sugadinimo, sunaikinimo ar netekimo dėl avarijos, stichinių nelaimių (audros, potvynio, liūties, krušos, žaibo trenkimo), vagystės, vandalizmo, gaisro.
Casko draudimu taip pat gali būti apdrausta ne gamykloje gamintojoje sumontuota transporto priemonės papildoma įranga (audio aparatūra, išorinės antenos, spoileriai ir pan.).
„Casko“ yra ispanų kilmės žodis, kuris požodžiui išvertus reiškia „kūnas“.

KASKO draudimo įvertinimas

Transporto priemonės gali būti draudžiamos šiems draudiminiams įvykiams:

  • Autoavarija (A);
  • Stichinės nelaimės (S);
  • Trečiųjų asmenų tyčinė veika (T);
  • Vagystė ir plėšimas (V).
  • Draudėjas gali pasirinkti šiuos draudimo variantus
  • A autoavarija;
  • AV avarija ir vagystė;
  • AVT avarija, vagystė, trečiųjų asmenų tyčinė veika;
  • AVS avarija, vagystė ir stichinės nelaimės;
  • AVST visos rizikos.
  • Papildomai draudėjas gali pasirinkti
  • Keleivių draudimą nuo nelaimingų atsitikimų
  • kūno dalių netekimas arba nepagydomas kūno dalių funkcijų suj mirtis;
  • sužalojimas dėl kaulų lūžimų

Atsitikus draudiminiam įvykiui, draudėjas (teisėtas valdytojas) privalo:

  • nedelsiant imtis visų galimų veiksmų transporto priemonei gelbėti,
  • apsaugoti ją nuo tolesnio sugadinimo;
  • šalinti priežastis, galinčias padidinti nuostolį, suteikti vairuotojui ir keleiviams pagalbą, gelbėti juos;
    apie draudiminį įvykį nedelsiant pranešti kompetentingoms tarnyboms (kelių policijai, policijai, priešgaisrinei apsaugai, medicinos įstaigoms);
  • apie draudiminį įvykį, jo priežastis ir nuostolius per parą (neskaitant poilsio ir švenčių dienų) nuo šio įvykio, raštu pranešti draudikui, išskyrus draudėjo fizinės negalios atvejus;
  • parodyti draudikui sugadintąją transporto priemonę iki remonto arba jos liekanas, sugadintos transporto priemonės dalis, detales;
  • sudaryti sugadintų, sunaikintų, pavogtų transporto priemonės dalių, detalių sąrašą ir pateikti jį draudiko atstovui, kuris tą transporto priemonę apžiūrėjo ir defektavo.

Nuostoliams priskiriamos išlaidos, susidariusios draudiminio įvykio pasėkoje:

  • Nuostoliai dėl transporto priemonės sunaikinimo;
  • Nuostoliai dėl transporto priemonės sugadinimo;
  • Nuostoliai dėl transporto priemonės vagystės;
  • Išmokos dėl apdraustų asmenų sužalojimo ar mirties, įvykusių dėl nelaimingų atsitikimo.
Patiko? Pasidalink