Tipiniai namu projektai – kaip išsirinkti

Atsibodo bartis su piktais Jūsų buto kaimynais? O gal kaip tik atsibodo kęsti jų triukšmą. O gal užsimanėte įsigyti šunį ar kitą mielą augintinį? Visada galima rasti bent kelis sprendimus. Pats paprasčiausias – nekeisti visiškai nieko ir gyventi kaip gyvenus. Bet tada nervuositės toliau. Gyvenimo kokybės tai nepagerins. Daug geresnis sprendimas gyventi nuosavame name. Belieka priimti sprendimą ar namą pirkti ar statytis patiems.
Namo pirkimas daug greitesnis kelias. Bet turėsite prisitaikyti prie kito žmogaus projektuoto namo, kiemo, ūkio pastatų, tvorų ir t.t. Namo projektavimas yra daug svarbesnis procesas nei gali pasirodyti. Jei namas bus didžiulis, o naudingas plotas minimalus tai tik daug pinigų išleisite šildymui ir galėsite name žaisti gaudynes ar slėpynas. Bet kažin ar tai tinkamas variantas gyvenimui. Tipiniai namu projektai būna optimaliai paskaičiuoti, daug kartų apgalvoti ir pastatyti. SSSR laikais, kai statybinės medžiagos kainavo salyginai pigiai visi statė didžiulius rūmus, o dabar juos mažina, pergyvena kaip juos išlaikyti. Jei pastatas didelio ploto, daug laukinių sienų, lubos aukštos, o apšiltinimas minimalus tai šildymo kaštai bus maksimalūs.

Namų projektai ir ieškojimas skelbimuose

Kai pradėsite žvilgčioti į parduodamų namų skelbimus atrodys, kad pasirinkimas labai platus. Bet kai pradėsite labai konkrečiai ieškoti sau tinkamo varianto pasirodys, kad nei viena netinka. Tada ateina mintis, kad galite pasistatyti ir patys. Galėsite savo nuožiūra pasirinkti projektą namo ir sklypo dydį. Bet nusiteikite, kad užtruks kol viską baigsite ir persikelsite į namą. Yra ir nemažai papildomų išlaidų į kurias būtina atkreipti dėmesį – žemės sklypo nupirkimas, žemės paskirties pakeitimas, leidimų statybos gavimas. Namų projektai irgi nėra paprasti piešinėliai, o labai rimtai paskaičiuoti dokumentai, brėžiniai, kurių braižymas kainuoja nemažus pinigus. Todėl rekomenduojama nusipirkti tipinį namo projektą. Arba nusipirkti tokį projektą ir minimaliai jį pakoreguoti. Tai neblogas tarpinis variantas tarp visiškai unikalaus ir visiškai šabloninio projekto. Tipiniai namų projektai ruošiami standartiniams žmonių poreikiams. Jei Jūsų poreikiai yra kažkuo išskirtiniai (pvz reikia specialaus kambario kokiam nors gyvūnui) tai standartinio tipinio projekto greičiausiai nerasite. Teks pakentėti ir pasiruošti individualų projektą. Tai kainuos laiko, finansinių išteklių. Bet ko nepadarysi dėl nepriklausomybės. Smagiau būti pačiam savo kiemo šeimininku nei jį dalintis su keliomis dešimtimis bobulyčių.
Ką labai svarbu žinoti – nuo 2017 metų leidžiama projektuoti ir statyti tik A+++ energinės klasės namus. Taip yra dėl aplinkosaugos. Tiesiog siekiama, kad kuo mažiau šilumos namas atiduotų į išorę. Taip saugomas ozono sluoksnis, atsinaujinantys ir neatsinaujinantys energijos ištekliai.

Patiko? Pasidalink

Stogo dangos – ką rinktis?

Turime teisę pasirinkti kur gyventi, kaip gyventi ir su kuo gyventi. Bet yra daugybė teisių apie kurias net nežinome. Ar žinote, kad šiferinės stogų dangos yra pavojingos, nes jas gaminant naudojamas azbestas? O azbestas pavojingas žmonių organizmui. Dėl to Europos Sąjunga finansuoja stogų dengimo programas. Žmonėms apmokama pusė stogo dangos kainos. Žmonėms belieka patiems sumokėti tik už pusę dangos ir pasirūpinti stogo uždengimu. Stogo dengimo darbai yra gana brangūs ir dažniausiai kainuoja tiek pat kiek ir pati stogo danga. Tačiau lietuviai yra labai naginga tauta ir darbus dažnai atlieka patys. Tame yra tiek privalumų tiek ir trūkumų. Pagrindinės problemos, atsirandančios, kai stogą dengiate patys – nustoja galioti garantija.

Kokios garantijos?

Garantinių įsipareigojimų niekas nemėgsta vykdyti ir visi ieško galimybės kaip nuo to išsisukti. Garantija vandens čiaupui dažniausiai negalios jei neturite įsirengę vandens nukalkinimo ar nugeležinimo filtrų. Taip pat, dažnai reikalaujama, kad maišytuvą montuotų specialistas profesionalas, turintis sertifiaktą. Nes priešingu atveju garantija taip pat negalios. Betr grįžkime prie temos esmės. Stogo dangos montavimas yra sritis tikrai reikalaujanti tam tikrų žinių ir pasiruošimo. Visų pirma – svarbu ne tik stogo dangos sumontavimas, bet ir pasiruošimas stogo dangos sumontavimui. Reikia pasirūpinti, kad pagrindas, ant kurio bus montuojama stogo danga, būtų lygus. O po juo būtų išklota vėjui ir vandeniui atspari plėvelė.

Nors tai kas sudėta po stogu galų gale nesimatys, bet būtent nuo to priklausys tolimesnė darbų kokybė, ilgaamžiškumas. Pasitaiko atvejų, kad sumontuojama stogo danga, o jau po kelių mėnesių pradeda pro tarpus vėgti vanduo. Dažnai taip nutinka dėl prasto pakloto ir ypač po žiemos. Žiemą ant stogo susidarius storam, sunkiam sniego sluoksniui jis pradeda deformuotis, atsiranda plyšiai, danga išsiklaipo. Blogiausia, kad situacijos pataisyti apskritai nebebūna įmanoma. Reikalingas tiesiog stogo dangos nuėmimas ir keitimas nauja stogo danga. Tam retai kas ryžtasi. Tad danga būnam nauja, bet kreiva ir nepraktiška. Dar viena stogo dangos montavimo problema – tada kai pro plyšius ant stogo pripustoma sniego. Lietaus vanduo gražiai nubėga žemyn, tačiau atėjus žiemai prasideda problemos. Pro plyšius ant stogo pripustoma sniego. Taip nutinka dėl to, kad pustoma įvairiomis kryptimis ir sniegas tiesiog didele vėjo jėga „pakišamas“ tarp čerpių ar kitų stogo dangos lakštų.

Vėjalantės ir stogai

Tam naudojamos vėjalentės, kraigai ir kiti stogo skardos lankstiniai. Stogo kraštai tiesiog sutvarkomi naudojant skardos lankstiniui. Skardos lankstiniais sutvarkomos ertmės, pro kurias gali patekti sniegas, pro kurias gali pūsti vėjas. Tad stogo dengimas vistiek, galų gale baigiasi skardininko darbais. Skardininkas turi sutvarkyti, užisoliuoti visus stogo kampus, kad nepatektų vėjas, drėgmė, sniegas. Tad atidžiai rinkitės stogdengius ir pasirūpinkite, kad vienas stogdengys ar jo brigada atliktų visus darbus. Jei vienur pirksite medžiagas, kiti dengs stogą, o treti atliks skardinimo darbus tai galų gale neliks kaltų. Nes nutikus nelaimei vieni kaltins kitus. Skardininkas kaltins stogdengius, stogdengys – skardininką arba prastos kokybės stogo dangą, o stogo dangos pardavėjas – prastą dangos montavimą.

Patiko? Pasidalink

Kai kurie geodezijos istorijos bruožai

Geodeziniai metodai hidrotechnikoje ir statyboje buvo taikomi senovės Egipte dar XX—XVIII a. pr. m. e. Dešimtajame dešimt­metyje pr. m. e. Kinijoje buvo speciali geodezinė tarnyba, skirta topografiniams darbams atlikti. VII a. pr. m. e. Babilone, Asiri­joje ir Sumerų valstybėje molio plytelėse buvo sudarinėjami spe­cialūs ir geografiniai žemėlapiai. VI a. pr. m. e. tarp Nilo ir Raudonosios jūros veikė kanalas su drėkinimo sistemomis. Tuo metu atlikti ir pirmieji Zemės matavimai. Paminėtini graikų moks­lininko Eratosteno III a. pr. m. e. atlikti Zemės matavimai, nu­statant geografinio laipsnio linijinj dydj.

Geodezinių matavimų vystymasis

Geodezija ypač pradėjo vystytis XVII a., kai I. Niutonas ir R. Hjugensas Zemės paplokštumą nustatė grynai teoriškai, o Pran­cūzijos mokslų akademija, siekdama nustatyti Zemės formą, at­liko geografinio laipsnio matavimus Prancūzijoje, Peru ir Lap­landijoje. XVIII a. pradžioje pradėta domėtis Zemės reljefu, im­ta vaizduoti jj planuose ir žemėlapiuose, jvestas tarptautinio ilgio matas — metras. Atsirado nauji, patogesni matavimo prietaisai. Vystant šalitl gynybą ir ekonomiką, imta sudarinėti planus ir žemėlapius.

Geodeziniai matavimai Lietuvoje (Vilniuje) pradėti vykdyti jau XVI a., sudarant Lietuvos—Lenkijos 1512 bei 1526 metų žemėlapius, taip pat Valakų reformos metu, ruošiant karališkųjų žemių ir kai ku­rių didikų dvarų planus. Apie 1589 m. M. Strubičius, pasinaudo­jęs maršrutine nuotrauka, daryta 1575-1580 m. žygio j Pskovą metu, sudarė Lietuvos, Livonijos ir Maskvos kunigaikštystės 1: 170 000 mastelio žemėlapi. 1548 m. lietuvis geodezininkas A. Vydas pirmą kartą sudarė Maskvos valstybės žemėlapi. Pirmuo­sius tikslius ir didelės apimties geodezinius darbus 1590-1600 m. atliko Trakų vaivada Mikalojus Kristupas Radvila. Remiantis jo darbais, 1613 m. išleistas 1 : 300 000 mastelio keturių lapų Lietu­vos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis. Jis buvo tiksliausias iš to meto Europos žemėlapių. 1790-1800 m. buvo atliekami geo­deziniai darbai, sudarant Kauno, Vilniaus ir Gardino planus. Prie jų prisidėjo ir žinomas architektas L. Stuoka-Gucevičius, tuo me­tu Vilniaus universitete dėstęs. geodeziją. 1801-1806 m. buvo tyrinėjamas Nemuno žemupys. Darbams vadovavo žinomas Lietu­vos istorikas T. Narbutas. Tyrinėjimai buvo tęsiami ir vėlesniais metais, nes vandens keliai to meto gyvenime buvo ypač svarbūs. Dar 1796 m. buvo mėginimų Nemuną sujungti su Venta. Pradėta kanalo statyba ties Kurtuvėnais sustojo. Vertinga geodezinė nuo­trauka, ruošiant 1 : 33 300 mastelio žemėlapi, buvo padaryta Su­valkijoje 1795-1800 m. Kartografuojamoji teritorija jau buvo suskirstyta lapais (su sąlygine koordinačių sistema). Klaipėdos krašte XVIII—XIX a. pradžioje atlikta nemaža geodezinių ma­tavimų, ruošiant 1 : 50 000 ir 1 : 150 000 mastelių žemėlapius. 1872 m. Klaipėdos krašte pradėta daryti menzulinė 1 : 25 000 mas­telio nuotrauka. Ja remiantis, 1875 m. buvo sudarytas 1 : 100 000 mastelio žemėlapis. Juo naudotasi, sudarant daug vėlesnių ž’emė­lapių. Likusioje Lietuvos dalyje geodezinius ir kartografinius darbus vykdė carinės Rusijos generalinio štabo, inžinerijos, ar­tilerijos karininkai.

Trianguliacijos darbai

1816-1820 m. pulkininkas K. Teneris atliko tikslius pirmos eilės trianguliacijos darbus. Jam padėjo ir kartu dalyvavo Vil­niaus universiteto profesoriai ir specialistai: J. Chodzka, M. Gluš­nevičius, J. Sniadeckis, P. Slavinskas, M. Zilinskas ir kt. Prū­sijoje sėkmingai dirbo kiti Lietuvos geodezininkai: J. Narūnavi­čius, J. Vainauskas su sūnumi ir kt. J. Narūnavičiaus išleistas vadovėlis (Geometria albo Rozmiar) buvo pagrindas leidžiant daugeli vėlesnių vadovėlių Prūsijoje ir Lenkijoje.

1826 m. Vilniaus universitete buvo isteigta Geodezijos kated­ra. Jos pirmuoju vedėju paskirtas A. Šakinis.

1871-1897 m., pradėjus Lietuvoje plačiai tiesti plentus ir ge­ležinkelius, buvo atlikta daug tikslios niveliacijos matavimų. Pa­statyta apie 100 reperių.

Ypač suaktyvėjo geodeziniai darbai 1924 m., įsteigus Pabaltijo geodezinę komisiją. Buvo atliekama pirmos eilės trianguliacija (vadovas M. Ratautas), didelio tikslumo niveliacija (vadovas P. Butrimas). Geofiziniams darbams vadovavo K. Sleževičius, astronominiams B. Kodatis. 1940 m., atkūrus Tarybų valdžią Lietuvoje, Kauno universitete buvo jsteigta geodezijos katedra ir pradėta ruošti inžinieriai geodezininkai.

Šaltinis: matavimai24.lt – geodeziniai, kadastriniai matavimai Vilniuje

taip aktualu šiai dienai: Kadastriniai matavimai – kaip išsirinkti matininką?

Patiko? Pasidalink