Lietuvoje termoviziniai tyrimai dar naujovė, tačiau dėl efektyvumo ir gerų rezultatų sparčiai populiarėja

Kai reikia argumentų , ar verta šiltinti namą arba perkant būstą kyla abejonių dėl jo kokybės, jums gali akivaizdžiai padėti termoviziniai tyrimai.

Kas tai?  Tai termovizoriumi padarytos specialios  nuotraukos, kurios rodo šilumos srautų judėjimą. Tai naujausios mokslo technologijos prietaisas, per atstumą matuojantis  infraraudonuosius spindulius, kuriuos skleidžia pastato paviršius. Kuo izoliacija prastesnė, tuo nuotraukoje spindulių intensyvumas ryškesnis. Fotografijose aiškiai matyti per kurias pastato vietas prarandama šiluma.

Šis metodas – termoviziniai tyrimai jau seniai atliekami Didžiojoje Britanijoje, Suomijoje ir kt. šalyse sertifikuojant naujų namų statybų kokybę, perkant būstą ir renovuojant senus namus.

Lietuvoje termoviziniai tyrimai dar naujovė, tačiau dėl efektyvumo ir gerų rezultatų sparčiai populiarėja. Žvelgiant į ateitį, reikia suvokti, kad visiems naujai statomiems ir jau pastatytiems namams  šildyti energijos reikėtų  naudoti keliskart mažiau, negu jos suvartojama šiandien. O tai padaryti bus galima tik tuomet, kai pastatai bus renovuoti.

Termovizinius tyrimus geriau atlikti prieš atliekant šiltinimo ir izoliavimo darbus, negu taisyti jau atliktų darbų broką.

Specialiose nuotraukose labai aiškiai ir ryškiomis spalvomis matome visas „problemines“ pastato vietas: langus, duris, balkonus, pralaidžias išorines ir vidines pastato sienas, katilinių montavimo trūkumus, elektros instaliavimo broką, rūsius ir kt. Atlikus išsamius termovizinius tyrimus, galima sužinoti, ar būstas bus šiltas ir ekonomiškas ir kokias vietas reikėtų pirmiausiai tvarkyti, kokias medžiagas naudoti.

Šaltuoju metų laiku, kai temperatūrų skirtumas lauke ir būsto viduje yra gana didelis, termovizinės nuotraukos ypatingai tiksliai parodo statybų nesandarias siūles, drėgnas ir šilumą aplinkai atiduodančias sienas. Galima netgi matyti, kuriose buto vietose yra radiatoriai, pastebėti statybų broką  ir temperatūrų skirtumus tarp jau apšiltintų ir neapšiltintų fasado vietų,  palyginti plastikinių langų stiklų pralaidumą ir kt.

Puiku, kad  naujausios mokslo technologijos pritaikomos mūsų buityje ir gyvenime.

Termoviziniai tyrimai tampa gerais pagalbininkais ne tik statybų specialistams, bet ir visiems, kas nori gyventi taupiai , šiltai ir ekologiškai.

Patiko? Pasidalink

Gegnių skaičiavimas stogo konstrukcijose

Gegnių sistemą sudaro lygegrečiai išdėstytos gegnės, atremtos į medinę karkasinę sieną. Stogo konstrukcijas veikia likinosios ir naudojimo apkrovos: naudojimo- sniegas, vejas ir tam tikrais atvejais priimama  pagal raglamentą, papildoma naudojimo apkrova, nuolatinė- danga ir visos papildomos medžiagos jai įrengti. Atstumas tarp gegnių priklauso nuo stogo dangos ir pastato pločio. Reikalingas gegnių skerspjūvis nustatomas skaičiuojant. Gegnės konstrukcijos paprastai daromos iš medinių tašų arba lentų.

Didesnio pločio pastatų gegnių laikomoji galia padidinama, parement jas spyriais ir statramsčiais.

Gegnės, kurių pasvirimo kampas , skaičiuojamas kaip horizontaliai atremtos sijos, kai -kaip pasvirusios. Antruoju atveju nuolatinė apkrova tenkanti vienam ploto vienetui (1m) dalijamas iš cos .  Apkrovos ruožo plotis lygus atstumui tarp gegnių.

Baigiamajame darbe atlieku gegnių veikiančiu skirtingoms apkrovoms skaičiavimus.

GEGNĖS SKAIČIAVIMAS SU KERAMINIŲ ČERPIŲ DANGA

Gegnės išdėstytos kas 600 mm. Keraminės čerpės  klojamos ant grebėstų iš tašų 50x50mm, atstumai tarp jų 300mm. Grebėstai tvirtinami ant išilginiu grebestų, atstumai tarp jų 600mm. Išilginiai grebėstai tvirtinami ant gegnių, atstumai tarp jų 600mm. Tarp genių montuojama termoizoliacija, tvirtinamas gipskartonis.

Stogo nuolydis  (sin cos tg

Pastatas statomas Kaune, tai yra pirmame sniego apkrovos rajone. Charakteristinė apkrova Sk=1200 , o jos poveikio dalinis patikimumo koeficientas  ( STR 2. 05,04:2005 „Poveikiai ir apkrovos“ XI skyrius. Sniego apkrovos. 1 priedas. )

Apkrovų skaičiavimas

Apkrova į  tiesinį metrą horizontalioje projekcijoje

Apkrova Charakteristinė reikšmė N/m gf Skaičiuotinė reikšmė

N/m

a) Nuolatinė

 

1)keraminės čerpės

Svoris

 

 

 

 

 

 

1,35

 

 

 

572.8

2)grebėstai

0,05×0,05mm

r=600 kg/m3

 

 

 

 

1,35

 

 

57.2

3)išilginis grebėstas

0,025×0,05mm

r=600 kg/m3

 

 

1,35

 

 

14.3

4)termoizoliacija  

 

 

 

1,35

 

 

91,5

6) apdaila iš gipskartonio  

 

 

 

1,35

 

103.0

 

 

 

7) nuosavas gegnės svoris 70×200 mm

r=600 kg/m3

 

 

1,35

 

 

160,4

Viso: qk=740,1 qd =999,1

 

 

 

b) Naudojimo:

 

Sniegas ( Kaunas ), stogo nuolydžio koeficientas

 

qk=

 

1,3

 

qd =402,5

c) Pilna: Pk=1049,7 Pd=1401,6

Gegnė projektuojama su paaukstinta sąvarža. Jos aukštis:

Atstumas nuo kraigo iki sąvaržos:

Horizontali jėga sąvaržoje:

H==

Atraminės rekcijos:

=

Ašinė gniuždanti jėga gegnėje

Maksimalus lenkimo momentas viršutinėje juostoje:

Kai a=1.413m

Gegnę numatoma gaminti iš spygliuočių veislės medienos, stiprumo klasė C30. Charakteristinė stiprio reikšmė lenkimui =30Mpa. Apskaičiuojama skaičiuotinė lenkiamos medienos stiprio reikšmė ( STR 2.05.07:2005 „Medinių konstrukcijų projektavimas“. VI skyrius. Medžiagų skaičiuotinės charakteristikos.)

Apkrovos nuolatinės, mediena ištisinė, II eksplotacijos klasė, =0.6, =1,3

  • -modifikacijos koeficientas, įvertinantis apkrovos veikimo pobūdį ir eksplotacines sąlygas.
  • -medžiagos savybės rodiklis dalinis koeficientas

Priimta b=7 cm

Priimta bxh=7×20 cm, A=7×20=140

Tikrinami įtempimai

Skaičiuotinis gniuždomasis išilgai pluošto vientisiosios medienos stipris

Stiprumo sąlyga tenkina

Sąvarža daroma iš lentos , kurios skerspjūvio matmenys bxh=3,5×15 cm,

A=3,5×15=52,5=52,5

Skaičiuotinis tempiamos išilgai pluošto vientisos medienos stipris MPa. Sąvarža prie gegnės prikalama 4 vinimis.

Šaltinis kuriuo remtasi: Ištisinio pagrindo įrengimas stogo konstrukcijoje

Patiko? Pasidalink