Ar ilgai švies saulė? Kodėl mėnulis turi fazes?

AR ILGAI ŠVIES SAULĖ?

Mažų mažiausia kelis milijardus metų.

Saulė, kaip, beje, ir visos žvaigždės, šviečia dėl to, kad joje, vandeniliui virstant heliu, išsiskiria branduolinė energija (ją įprasta vadinti atomine). Šiuo metu vandenilis sudaro ne mažiau kaip 60 procentų Saulės masės. Taigi žinome, kiek „degalų” yra Saulės gelmėse. Taip pat žinome, kiek jų „sudega”, pavyzdžiui, per metus, mat, galim apskaičiuoti, kiek energijos per tą laikotarpį išspinduliuoja Saulė. Vadinasi, galime numatyti, kuriam laikui Saulei užteks dabartinės degalų atsargos, jeigu, žinoma, Saulė juos eikvos tuo pačiu tempu, kaip ir dabar, ir taip pat stipriai švies. Iš šių apskaičiavimų išeina, jog Saulė, naudodama degalus dabartiniu tempu, jų užteks maždaug milijardui metų. Iš tikrųjų ji švies žymiai ilgiau, nes tikslūs duomenys rodo, kad ilgainiui žvaigždžių švytėjimas silpnėja, vadinasi, mažiau sunaudojama degalų. Tai reiškia, kad dabartinės atsargos užteks žymiai ilgesniam laikui, negu milijardui metų.

Pagal kai kuriuos teorinius samprotavimus, žvaigždžių šviesa turi didėti nuo „degalų” sunaudojimo, jeigu tuo atveju žvaigždė nedaug tenustoja savo masės. Jeigu šie samprotavimai būtu teisingi, tai Saulė šviestų trumpiau, apie milijardą metų.

KIEK KARTŲ SAULĖ DIDESNĖ UŽ ŽEMĘ?

Žinant Saulės skersmenį, lengva apskaičiuoti, kad jis maždaug 109 kartus didesnis už Žemės skersmenį. Vadinasi, Saulės paviršius maždaug apie 12 tūkstančių kartų didesnis už Žemės paviršiaus plotą, o tūris maždaug 1300 tūkstančių kartų didesnis už Žemės tūrį.

KOKIA PLANETA DIDŽIAUSIA?

Didžiausia planeta mūsų Saulės sistemoje yra Jupiteris. Jo skersmuo— 142 700 kilometrų, beveik vienuolika kartų didesnis už Žemės skersmenį.

Jupiterio masė tris šimtus aštuoniolika kartų didesnė už Žemės masę.

Vidutinis šios planetos tankumas beveik keturis kartus mažesnis už vidutini Žemės tankumą, kuris yra apie 5,5 g/cm3.

KODĖL MĖNULIS TURI FAZES?

Kai stebime kokį nors Saulės apšviestą daiktą ne iš Saulės pusės, o iš šono, tai matome jame šviesias vietas (apšviestas) ir tamsias (esančias šešėlyje). Šešėlis Mėnulyje žymiai juodesnis, negu ant visų. daiktu Žemėje, nes mūsų palydovas neturi atmosferos, išsklaidančios šviesą. Mėnulio dalies, esančios šešėlyje, beveik visai nematome, mes galime stebėti tik tą jos dalis, kurią betarpiškai apšviečia Saulė. Kadangi Mėnulis yra rutulys, tai apšviestoji jo dalis atrodo kaip pjautuvas, kuris tampa apskritimu tik Žemei su Saule esant toje pačioje Mėnulio pusėje.

Patiko? Pasidalink