Su stipria arbata išgeriama žymiai mažiau vandens. Pavyzdžiui, japonai arbata geria iš 30-50 g talpos puodukų. Geriau išgerti per tam tikrą laiką keletą tokių puodukų, negu vienu yru porą stiklinių silpnos arbatos.
Iš to, kas pasakyta, aiškėja arbatos gydomosios savybės. Tačiau gydytis galima tik gydytojui rekomendavus, kad iš vaisto arbata netaptų priešingybe.
Kaip arbata paplito pasaulyje? Kinijoje jau X a. arbata tampa tradiciniu nacionaliniu gėrimu, o Japonijoje masiškai paplito tik XVII a., nors kaip kulto gėrimas ji buvo žinoma keletas amžių anksčiau.
Į Vakarų Europą 1517 m. pirmąkart arbatą atgabeno portugalai, o 1610 m. — olandai. Tačiau ji buvo geriama tik privilegijuotų asmenų. 1664 m. Vest Indijos kompanija anglų karaliui padovanojo du svarus arbatos. Rūmuose ji buvo pripažinta ir nuo tų laikų Anglijoje tapo tradiciniu gėrimu.
Reikia atsižvelgti tai, jog kava Europoje pasirodė anksčiau ir tapo stipriu arbatos konkurentu. Svarbiausia čia buvo ne skonis, įpročiai ar tradicijos. Viskas kur kas paprasčiau — kava tada buvo daug pigesnė už arbatą. Ją gamino kolonijose, kur buvo naudojamas pigus vergų darbas, o arbatą reikėjo pirkti Kinijoje. Su Kinija daugiausia prekiavo Anglija ir Olandija. Nenuostabu, kad šiose šalyse arbata labai paplito.
Arbatos suvartojama labai daug nuo tada, kai Kinija prarado gamybos monopolį, rinkoje atsirado arbata iš Indijos, Ceilono bei Indonezijos. Arbata atpigo ir išpopuliarėjo. Bet šalių pasiskirstymas į „arbatos” ir „kavos” išliko. Iš dalies arbata populiarumo įgyja Dankjoje, bet Prancūzija, Švedija, Norvegija, Vokietija, Austrija išsaugojo polinki kavai. Tokį pasiskirstymą lėmė prekybiniai ir politiniai XVII a. Vakarų Europos šalių ryšiai.
Rusiją arbata atkeliavo ne iš Europos, o per Sibirą, kur buvo nutiesti prekybiniai keliai į Kiniją ir Vidurinę Aziją. Caro rūmuose arbata pasirodė anksčiau negu Anglijoje — 1638 metais. Gėrimas patiko ir XVII a. pabaigoje Maskvoje arbata buvo prekiaujama parduotuvėse kartu su pirmos būtinybės prekėmis. 1847 m. Maskvoje buvo daugiau negu šimtas parduotuvių, prekiaujančių arbata, ir apie 300 arbatinių.
Arbata labai paplitusi Pietryčių ir Centrinėje Azijoje, taip pat Rytų Afrikoje. Lotynų Amerikos šalyse viešpatauja kava, o Argentina yra „arbatos” šalis. Natūralu, kad artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos arabų šalys ištikimos kavos tradicijoms.
Atsakydami į šį klausimą, turime pakartoti daug ką iš to, kas pasakyta apie gerą kavą. Netikusiu plikiniu galima sugadinti bet kokią arbatą. Arbatą reikia ruošti visų pirma kruopščiai, tvarkingai ir laikantis palyginti paprastų taisyklių
Plikiniui reikalingos geros arbatžolės. Svarbiau netgi jų išsilaikymo lygis negu arbatos rūšis. Arbata labai higroskopiška, todėl ją sunku ilgai išlaikyti. Laikoma drėgnoje vietoje ji genda ir pelija. Be to, labai svarbu, kad arbatos pakeliai būtų hermetiški ir sterilūs. Namuose arbatžoles reikia laikyti stikliniuose induose su pritrintu dangčiu. Kaip ir kava, arbatžolės sugeria pašalinius kvapus, todėl jas reikia laikyti toliau nuo stipriai kvepiančių produktų.
