Priemonės, materialaus srauto sistemos valdymui
Pirmas būdas. Logistikos tiekimo grandinę valdanti įmonė. Logistikos tiekimo grandinės valdančios įmonės įkūrimas (fourth part logistic, fifth part logistic = 4PL, 5PL).
Privalumai: aiškus valdymas ir greita reakcija į pasikeitusius aplinkos pokyčius.
Trūkumai: brangu, kaina; įmonė nekurianti produkto; įmonių suvokimas, kad joms to nereikia.
II būdas. Sinchronizuotų kontraktų pagrindu. Įmonės pasirašo sutartis, kurios įvertina kitų įmonių interesus.
III būdas. Fizinis komunikavimas virtualioje erdvėje.
Įvairūs konferenciniai ryšiai, skype ir t.t. Privalumai: pigu, greita, nereikia važiuoti. Trūkumai: moderatoriaus klausimas, komunikatorių skaičius, darbo laikas pasaulyje (skirtingos laiko juostos), kultūriniai skirtumai (kalbos barjerai, t.t.)
IV būdas. Bendra logistikos tiekimo grandinės valdymo sistema. T.y. sistema kuri rodytų realią būklę, kas yra realus vartojimas ir realaus vartojimo būklė. (Pvz.: prekės pirkimas kioske, sužinomas net pas žaliavų tiekėją.
- Globali logistika
- Reversinė logistika
- Logistikos perspektyvos
Mr. Smith istorija. Atskiri taškai pasaulyje, kaip atskiros įmonės, tačiau jokio sąryšio. Globali politika, dokumentacija, ryšiai, kultūriniai ypatumai (marketingas)..
Reversinė logistika – t.y. procesai, susiję su materialaus proceso judėjimu atbuline eiga.
Jos sunkumai:
- Apimčių, kiekio planavimo ir prognozavimo;
- Kokybės kontrolės;
- Surinkimo, transportavimo problemos.
Informaciniai srautai:
- Gali lenkti materialiuosius srautus
- Priešingos krypties – informacija apie užsakymą
- Tos pačios krypties išankstinis pranešimas apie krovinio atvykimą.
- Judėti kartu su mat.
- Eiti iš paskos materialiųjų srautų ir priešinga kryptimi – krovinio priėmimo informacija, pretenzijos, patvirtinimai.
Pokytis aplinkoje yra Įvykis, o tas įvykis yra informacinio srauto atsiradimo priežastis. Srauto nešėjai yra technologinės priemonės arba žmogus. Stengiamės daryti viską, kad nešėjas būtų ne žmogus, o technologinis kanalas. Srauto intensyvumas – informacijos kiekis perduodamas per tam tikrą laiko tarpą.
Informacinio srauto valdymas:
Reikia pasirinkti tik tokį informacijos kiekį bei sudėtingumą, kad jinai būtų lengvai pasiekiama, prieinama, praleidžiama per kitus kanalus. Kad niekas nestrigtų. Jeigu reikia kažką keisti, koreguojam patį informacinį srautą, nes taip yra pigiau.
Informacijos kokybė
Tiesiogiai neįtakojanti darbo sprendimus. Tai yra didelė problema, nes ji užims saugyklas, vietas, bus per daug nedarančios įtakos informacijos kiekio. Kokybiškos informacijos samprata: du šaltiniai, vienas – taip, kitas – ne, tai tada neobjektyvu, o kai yra trys sprendžiamieji tada maždaug ok – du – taip, vienas ne. Kokybiškas daviklis – trijų kitų daviklių sistema. Tačiau visi šie trys, ar keli info šaltiniai turi būti tos pačios aplinkos, toje pačioje aplinkoje, bet pasitaiko kad aplinkos ir skiriasi, dėl to turi būti tam tikras mechanizmas tikrinti (ar tiriant rinkas) ar yra vienodos sferos.
Objekto informacijos priėmimo barjeras – trukdžiai atsirandantys informacijos sklidimo metu, tai supratimo skirtumai, fiziologiniai, biologiniai, technologiniai. Mes net negalime matyti ir suprasti visiškai objektyvią realybę, o tik priartėti prie jos, nes visąlaik žmogus formuoja subjektyvią info.
Sensorinė informacija – veiklos informacija, aiškink neaiškinęs – bet vis tiek nesupras, kai nepačiupinės. (Nepriima informacijos, kol neparodysi, linkę į praktinę veiklą.)
Projektas „Saturnas“
Projektas „Saturnas“ – sugalvotas GMotors gamykloje. Gana gaminti automobilius, kurie niekam nereikalingi, o turime prisitaikyti ir daryti pagal klientų poreikius. Elektroninės duomenų sistemos (EDS) komunikacijų tinklas, GM gamykla, tiekėjai. Žmogus pasirenka visus parametrus, ir jo užsakymas tampa individualus, turi savo nr. eina į gamyklą, tuomet gamykla išskaido jo užsakymą reikiamiems tiekėjams (durų spalva, kongiškė, ratai) į dar skirtingus mažesnius užsakymus, ir tuomet keliaujant atgal į gamyklą viskas yra surenkama į kliento užsakymo numerio – mašina. Serijinis, bet individualus, konvejerinė sistema, tačiau komplektuojamas. Didžiausia problema – ilgas laikas. Užlaikomas informacinis srautas, pirmiausia tinkle. Kol klientas galvos – tol bus užlaikomas infosrautas.
Logistikos informacinės sistemos – personalo, įrangos, procedūrų visuma, kuri daro svarbią informaciją prieinamą logistikos vadovui planavimo, valdymo ir kontrolės tikslams..
Užsakymo proceso posistemė – tai sistema, tvarkanti užsakymus, valdanti sistemos dalis, nes užsakyme krūva infosrautų, kurios reikia valdyti priimti.
Sprendimo palaikymo posistemė – šita posistemė skirta spręsti nestruktūrines problemas, atsirandančias vykdant užsakymą, bet nebūtinai. Procedūros, įranga, personalas.
Tyrinėjimai ir duomenys – sistemos dalis, skirta stebėti aplinką, nes įmonė turi žinoti kas jinai tokia ir kaip jin atrodo.
Pranešimai ir gaunama informacija – sistemos dalis, į kurią ateina informacija iš įvairių aparatinių modelių (skaneris, GPS.)
šaltinis: vezam123.lt – krovinių pervežimas Vilniuje. Mūsų draugai pasidalino savo informaciją apie krovinius ir logistiką.
