Kabinos mikroklimatas tai kabinos oro temperatūra, drėgmė ir judėjimas.
Kabinoje oro temperatūrą lemia lauko oro temperatūra ir variklio išskiriama šiluma. Temperatūra turi būti nuo 15 iki 25°C. Palankiausia temperatūra 18-20°C; kai temperatūra +,18°C — darbo sąlygos optimalios; kai temperatūra +25°C —atsiranda fizinis nuovargis; kai temperatūra +30°C pablogėja protinė veikla, sulėtėja reakcija, daromos klaidos; kai temperatūra +11°C — leistina minimali temperatūra — pradeda stirti kūnas.
Žema oro temperatūra turi įtakos raumenų darbui: sumažėja judesių greitis ir tikslumas, vairuotojas daro dideles klaidas.
Kai vairuotojas dirba esant aukštai oro temperatūrai, jis greičiau nuvargsta, susilpnėja jo dėmesys, pailgėja reakcijos laikas.
Vasarą automobilių kabinose temperatūra yra 7-10° aukštesnė negu lauko oro temperatūra, o autobusų salonuose ši temperatūra dar keletu laipsnių aukštesnė.
Tyrimais nustatyta, kad temperatūra autobusuose dažniausiai padidėja dėl to, kad įkaista kėbulo sienos ir stogas. Šiuo atveju pagrindinė priemonė autobuso salono mikroklimatui pagerinti yra jo šoninių sienų ir stogo gamyba iš šilumą izoliuojančių medžiagų bei dažymas tokiomis spalvomis, kurios atspindi saulės spindulius. Norint sumažinti autobuso salono oro temperatūrą, svarbu pagerinti jo ventiliaciją didinant orlaidžių plotą. Tikrinant buvo nustatyta, kad tomis priemonėmis pavyko sumažinti oro temperatūrą autobusuose: vasarą Kryme oro temperatūra kurortinių autobusų salonuose buvo aukštesnė negu lauko temperatūra tik 2-3°C.
Sumažinti oro temperatūrą automobilyje galima ir naudojant kondicionierių. Tačiau karšto klimato rajonuose, veikiant kondicionieriui, skirtumas tarp automobilio vidaus ir lauko temperatūros neturi viršyti 10–12°C. Kai kabinos temperatūra žemesnė, temperatūrų skirtumas gali būti pavojingas vairuotojo ir keleivių sveikatai.
Automobilių, skirtą dirbti žemų temperatūrų sąlygomis, kabinų viduje neturi būti metalų, susisiekiančių išorėje su šaltu oru. Jie padengiami termoizoliacine medžiaga (porolonu, veltiniu, presuotu kartonu); vamzdelių, laidų, svirčių, pedalų ir durų angos turi būti sandarinamos šalčiui atspariomis medžiagomis. Visų, skirtų dirbti šiaurėje, automobilių kabinos turi būti su dvigubais stiklais, kuriuos nuo apledėjimo saugo elektrinis šildymas. Kabina apšildoma padidinto našumo šildytuvu ir šildytuvu su autonomine pavara.
Vertinant temperatūrą kabinoje, reikia atsižvelgti oro drėgmę ir judėjimą, nes tai turi didelės įtakos organizmo šilumos reguliavimui. Oro drėgmė — tai vandens garų kiekis ore. Absoliutinė drėgmė — vandens garą kiekis ore esant tam tikrai temperatūrai; maksimali drėgmė— maksimaliai galimas vandens garų kiekis ore tam tikroje temperatūroje ir santykinė drėgmė absoliutinės ir maksimalios drėgmės santykis, išreikštas procentais.
Dėl didelės santykinės drėgmės aukštoje temperatūroje žmogaus kūnas gali perkaisti. Ypač nepalankiai veikia 70-75% santykinė drėgmė, kai oro temperatūra artima 30°C. Vandens garų prisotintame ore šilumos atidavimas garuojant yra neįmanomas arba apsunkintas — prakaitas teka oda, bet nevėsina. Didelis oro drėgnumas nepalankiai veikia žmogaus organizmą ir dėl per didelio šilumos išsiskyrimo nuo kūno paviršiaus žemoje oro temperatūroje. Normalus oro drėgnumas daugumai žmonių yra 30-70%.
Žmogaus organizmo šilumos reguliavimui ne mažesnės įtakos turi ir oro judėjimas. Oro sroves žmogus pradeda jausti, kai jų judėjimo greitis 0,25 m/s.
Greitas oro judėjimas labai padidina šilumos atidavimą nuo kūno paviršiaus.
Nustatant optimalias vairuotojo darbo sąlygas, reikia atsižvelgti į temperatūros, drėgnumo ir pro judėjimo santykį automobilio kabinoje, nes dėl šių faktorių gali susidaryti skirtingos vairuotojo darbo patogumo zonos.
Kolegos teikia senų automobilių supirkimas Kaune paslaugas
Šaltinis – Vairuotojų darbo laiko normavimas ir paskirstymas
