Valstybinio geodezinio tinklo punktų įtvirtinimas vietovėje

Pirmos klasės poligonometriniai ėjimai projektuojami pagal meridianus ir paraleles. Jie sudaro maždaug 800 km perimetro poligonus. Poligonometriniai ėjimai gali turėti ne daugiau kaip 10 kraštinių. Abiejuose ėjimo galuose nustatomi Laplaso punktai. Astronominių matavimų tikslumas toks pat kaip ir sudarant trianguliacijos tinklus.

Žemesnių klasių valstybiniai poligonometrijos tinklai projektuojami tada, kai reikia sutankinti geodezinių taškų tinklą.

Trilateracijos tinklo parametrai skaičiuojami kiekvienu tokio tinklo panaudojimo atveju. Dabar jie dažniausiai naudojami sudarant 3 ir 4 klasės valstybinius geodezinius tinklus.

Valstybinių horizontaliųjų geodezinių tinklų punktų tankumas priklauso nuo topografinės nuotraukos mastelio. Darant 1:25 000 ir 1:10 000 mastelio nuotraukas, reikia, kad būtų vienas punktas 50— 60 km2 plote, 1:5 000 mastelio nuotraukas, — vienas punktas 20— 30 km2 plote, 1:2000 ir stambesnio mastelio nuotraukas, — vienas punktas 5-15 km2 plote.

Matuojami aukščių skirtumai hi tarp taškų, kurie vadinami niveliacijos reperiais. Išmatavus visus aukščių skirtumus tarp reperių ir žinant vieno reperio altitudę, skaičiuojamos kitų reperių altitudės.

Svarbiausias aukščių pagrindas Lietuvoje yra 1-os ir 2-os klasės valstybinis niveliacijos tinklas. Tokį tinklą pradėta sudaryti daugiau kaip prieš 100 metų.

Svarbiausieji (fundamentiniai) niveliacijos reperiai statomi kas 50-60 km.

Valstybinis horizontalusis ir aukščių geodezinis tinklas projektuojamas ilgam laikotarpiui, todėl sudaromas ypač atsakingai.

Sudarant horizontaliuosius geodezinius tinklus taikomi ne tik antžeminiai, bet ir kosminės geodezijos metodai. Pastaruoju metu pradėtos naudoti globalinės pozicinės sistemos (GPS).

Plačiai valstybiniai geodeziniai tinklai nagrinėjami aukštosios geodezijos kurse.

Valstybinio geodezinio tinklo punktų įtvirtinimas vietovėje

Valstybinio niveliacijos tinklo punktams įtvirtinti vietovėje naudojami gruntiniai ir sieniniai reperiai. Svarbiausieji reperiai, naudojami tik 1-os ir 2-os klasės niveliacijai, būna gruntiniai. Visi kiti valstybinės niveliacijos reperiai būna ir gruntiniai, ir sieniniai.

Gruntinį reperį sudaro kvadratinio pjūvio gelžbetoninis stulpas ir betoninė plokštė, į kurią jis įstatomas. Stulpo viršuje įbetonuojama markė iš nerūdijančio metalo. Markės galvutė sferinė. Niveliuojant ant jos statoma matuoklė ir randama galvutės viršaus altitudė.

Vieno metro atstumu nuo gruntinio reperio statomas atpažinimo ženklas. Prie šio ženklo iš reperio pusės tvirtinama apsauginė ketaus plokštelė (160X220X5 mm) su užrašu „Valstybės saugomas geodezinis punktas”. Atpažinimo ženklo antžeminė dalis nudažoma aliejiniais dažais ryškia spalva (geltona, oranžine, raudona). Juoda spalva užrašomas ženklo numeris.

3-os ir 4-os klasės sieniniai reperiai statomi mūrinių namų sienose maždaug 0,5 m virš žemės paviršiaus praėjus 3-4 metams namą pastačius, o 1-os ir 2-os klasės — praėjus 7-8 metams. Ant reperio galvutės užrašomas darbus atlikusios organizacijos pavadinimas ir reperio numeris. Niveliuojant matuoklė statoma ant reperio galvutės viršaus. Greta ženklo sienoje pritvirtinama apsauginė plokštelė.

Valstybinio horizontaliojo pagrindo punktams įtvirtinti vietovėje naudojami antžeminiai ir požeminiai ženklai.

Patiko? Pasidalink

Geodezijos sąvoka ir esmė

Geodezija yra mokslas apie Žemės metriką. Taip jį pavadino graikų filosofas Aristotelis (384-322 m. pr. Kr.). Pavadinimą sudaro du graikų kalbos žodžiai: geo — žemė ir deizo — daliju arba eidos išvaizda, forma. Todėl senovės graikai geodeziją suprato kaip mokslą apie Žemės paviršiaus dalijimą arba apie Žemės formos nustatymą.

Pagal mokslinių tyrimų sritis ir metodus geodezija skirstoma į tokias šakas:

1) teorinė — tiria erdvės ir laiko atskaitos sistemas, fizinės geodezijos ir kt. problemas;

2) sferoidinė (sferinė) — sprendžia geodezinio pagrindo sudarymo dideliame plote ir kt. uždavinius;

3) kosminė – naudodamasi dirbtiniais žemės palydovais sprendžia Žemės formos ir dydžio nustatymo, Žemės paviršiaus kartografavimo, gamtinių išteklią tyrimo ir kitus uždavinius; taip pat nagrinėja radioastronominių stebėjimų taikymo būdus geodeziniams tikslams;

4) dinaminė — tiria geodinaminius reiškinius, vidinę Žemės sandarą ir kt.;

5) taikomoji — sprendžia inžinerinės statybos, naudingųjų iškasenų paieškų ir kitų sričių (architektūros, archeologijos ir kt.) metrologijos uždavinius;

6) jūrų — sprendžia jūrų šelfo ir Pasaulinio vandenyno kartografavimo uždavinius;

7) markšeiderystė – sprendžia požeminės statybos (metropoliteno, šachtų ir kt.) metrologijos uždavinius;

8) geodezinė astronomija — nagrinėja Žemės paviršiaus taškų astronominių koordinačių ir linijų azimutų nustatymo būdus;

9) topografija — tiria Žemės paviršiaus ir akvatorijų nuotraukos metodus;

10) aerofototopografija — kitos rūšies topografinė nuotrauka, nagrinėjanti aeronuotraukos metodo naudojimo būdus topografiniams ir specialios paskirties (miškų, dirvožemio ir kt.) planams bei žemėlapiams sudaryti. Be aeronuotraukos, taip pat naudojama ir antžeminė fotonuotrauka. Prie aerofototopografijos priskiriama ir fotogrametrija, kuri tiria kosminių, antžeminių ir aeronuotraukų apdorojimo metodus;

11) kartografija — sprendžia sferinio Žemės paviršiaus vaizdavimo plokštumoje, žemėlapių ir planų sudarymo, redagavimo ir parengimo išleisti, kosminės informacijos panaudojimo sudarant ir atnaujinant topografinius bei specializuotus žemėlapius, stambaus mastelio kartografavimo automatizavimo, skaitmeninių vietovės modelių sudarymo ir kitus uždavinius;

12) matematinis geodezinių matavimo rezultatų apdorojimas — matematiniais statistiniais metodais analizuojami matavimo rezultatai, įvertinamas jų tikslumas, skaičiuojami galutiniai išmatuoti dydžiai;

13) geodezinių prietaisų kūrimas, gamyba ir tyrimas. Teorinė, sferoidinė, kosminė ir dinaminė geodezija kartu vadinama aukštąja geodezija.

Patiko? Pasidalink

ŠIUKŠLIŲ IŠVEŽIMAS PO ANKSČIAU DAŽYTŲ PAVIRŠIŲ PARUOŠIMO

Jei senų aliejinių dažų sluoksnis tvirtai laikosi, galima paviršių perdažyti ir negruntavus. Tik, prieš dažant, reikia skiedikliu arba vandeniu su muilu nuvalyti nuo paviršiaus riebalų dėmes bei kitus nešvarumus, užtaisyti pažeistas vietas ir svidinamuoju popieriumi ar pemza jį sušiurkštinti. Reikia atsiminti, kad ant riebaluoto paviršiaus naujai užtepti dažai kietai nesudžiūsta, nuolat limpa, o, nudažius blizganti, nesušiurkštintą paviršių, naujasis dažų sluoksnis greitai ima trūkinėti, luptis. Kad naujieji dažai geriau susijungtų su senaisiais, patariama, pirmą kartą užtepus dažus, tuojau pat juos pemza ar svidinamuoju popieriumi įtrinti, po to teptuku išlyginti.

Jei paviršius anksčiau buvo nestorai dažytas klijiniais ar kitais vandeniniais dažais ir jų sluoksnis tvirtai laikosi, jo valyti taip, pat nereikia. Tik, prieš dažant, paviršių reikia nugruntuoti grynu pokostu arba oksoliu tiek, kad jie pro vandeninių dažų sluoksnį prasiskverbtų kiaurai iki pat tinko. Gruntui išdžiūvus, galima glaistyti ir dažyti.

Storus ir silpnai besilaikančius bet kurių dažų sluoksnius reikia pašalinti.

Statybinių šiukšlių išvežimas po dažymo darbų.

Klijinius dažus pakanka tik sušlapinti vandeniu (geriau šiltu), ir juos galima lengvai nuskusti glaistykle ar kuriuo kitu skutikliu; po to paviršių dar reikia perplauti vandeniu.

Kiek sunkiau pašalinti aliejinius dažus. Silpnai besilaikančius galima skusti sausus. Tvirtai besilaikančių dažų sluoksnį reikia pirma suminkštinti, padeginant lituokline lempa arba užtepant šarminiais skiediniais bei eteriniais skysčiais.

Šarminį skiedinį galima pasidaryti:

a) 100 g muilo akmens ištirpinus 1 litre vandens, arba

b) sumaišius lygias dalis amoniako ir denatūrato, arba

c) tirštai sumaišius lygias dalis kalkių tešlos ir skysto (žaliojo) muilo, arba

d) gesintas kalkes sumaišius su stipriu sodos skiediniu.

Šarminis skiedinys užtepamas žolių teptuku. (šerių arba ašutų teptuką „suėda”), glaistykle ar skiedra. Po valandos dažai suminkštėja tiek, kad juos galima lengvai nugramdyti. Po to, paviršiu reikia neutralizuoti kurios nors rūgšties (5%) skiediniu ir gerai nuplauti vandeniu.

Aliejinius bei lakinius dažus gerai minkština nitrodažų skiediklis arba acetonas, o spiritinius lakus ar politūrą — spiritas. Jais patepus, dažus ar laką reikia tuojau ir gramdyti, nes jie vėl gali greit sukietėti. Nors ši dažų nuėmimo priemonė yra ir brangesnė, bet ja naudotis patogiau: greičiau galima nuimti dažus, o, be to, paskui nereikia neutralizuoti paviršiaus.

Patiko? Pasidalink

Maksimalus skaičiuotinas valandinis vandens kiekis mieste ar gyvenvietėje

Projektuojant vandentiekio įrenginius, sulyginai prileidžiama, kad per valandą vandens suvartojama vienodai, ir skaičiavimams imamas tik valandinis ir paros svyravimas.

Valandiniu svyravimo koeficientu vadinamas maksimalaus valandinio vandens suvartojimo santykis su vidutiniu valandiniu vandens suvartojimu. Maksimalaus paros vandens suvartojimo santykis. su vidutiniu paros suvartojimu vadinamas paros svyravimo koeficientu.

Pramonės ir žemės ūkio įmonėse buities ūkio reikalams vandens suvartojama per pamainas (7 ar 8 val.) dar nevienodžiau, kaip mieste ar gyvenvietėje. Todėl valandinis svyravimo koeficientas dirbantiesiems karštuose cechuose imamas 2,5, kituose cechuose 3. Dušams vanduo naudojamas vienodai, bet tik 45 minutes po kiekvienos darbo pamainos. Kai darbo režimas pastovus, per parą vandens suvartojama maždaug vienodai, todėl paros svyravimo koeficientas imamas vienetas.

Vandens suvartojimo režimas pramonės įmonių produkcijos gamybai ir technologiniams reikalams priklauso nuo technologinio proceso, vandens naudojimo metodo ir kitų veiksniu, todėl valandiniai bei paros svyravimo koeficientai gali būti labai skirtingi ir įvairaus dydžio.

Skaičiuotino vandens kiekio nustatymas

Daugelio vandentiekio sistemos įrenginių skaičiavimui reikalinga nustatyti ne tik maksimalius paros, valandos, bet ir sekundes vandens kiekius. Čia susipažinsime su maksimalių vandens kiekiu buitiniams ūkiniams reikalams miestuose bei gyvenvietėse nustatymu.

Maksimalus paros vandens kiekis dirbančiųjų pramonės įmonėse buitiniams-ūkiniams reikalams apskaičiuojamas pagal tikrąjį darbininkų skaičių ir atitinkamas normas. Vandens kiekis dušams nustatomas iš dušais besinaudojančių skaičiaus ir atitinkamų vandens suvartojimo normų.

Darbo pamainų, dirbančių jose darbininkų, taip pat dušais besinaudojančių asmenų skaičius ir kiti duomenys imami tokie, kokie atitinka tikrąją pramones įmonių apimtį tiek gamybos, tiek ir technologinio darbo režimo požiūriu.

Tenka pažymėti, kad paskirų vandens vartotojų, t. y. skirtingų vandens vartotojų kategorijų, maksimalūs valandiniai ir sekundiniai vandens kiekiai. (pikiniai dydžiai) paros metu gali nesutapti. Todėl skaičiuotinų maksimalių valandinių ir sekundinių vandens kiekių negalima gauti, susumuojant atitinkamus maksimalius vandens kiekius, apskaičiuotus atskiroms vandens vartotojų kategorijoms.

Maksimalus skaičiuotinas valandinis vandens kiekis mieste ar gyvenvietėje gali būti nustatytas tik iš suvestinio vandens suvartojimo grafiko ar atitinkamų duomenų. Maksimalus sekundinis vandens kiekis, reikalingas vandentiekio tinklams apskaičiuoti, nustatomas iš to valandinio vandens kiekio.

Patiko? Pasidalink

Patyręs vairuotojas visada sugeba gana tiksliai važiuoti atbuline eiga

Ypatingai nemalonu važiuoti sunkvežimių ir autobusų sraute, nes jų vairuotojai ne visada skaitosi su nedideliais lengvaisiais automobiliais, pastodami jiems kelią, reikalaudami suteikti pirmumo teisę sankryžose, neleisdami saugiai aplenkti ir trukdydami greitai važiuoti.

Jeigu vairuotojas turi važiuoti miesto centru intensyviausio eismo gatvėmis, jis negali tikėtis, kad šį kelią greitai įveiks, todėl turi būti kantrus ir ramus, Susierzinimas čia nepadeda, o tik padidina nervingumą, kuris yra saugaus automobilio valdymo priešas. Reikia žinoti ir sunkumus, ieškant stovėjimo vietos. Todėl vairuotojo neturi jaudinti, kad nuo automobilio stovėjimo vietos iki kelionės tikslo teks nueiti pėsčiomis kokį 100 metrų.

Vairuoti automobilį piko valandomis yra labai varginantis darbas, reikalaujantis pastovios ir didelės nervinės įtampos. Tokiomis sąlygomis vairuotojas pavargsta žymiai greičiau, negu ramiai važiuodamas mažiau intensyvaus eismo valandomis beveik tuščiomis miesto gatvėmis išeiginių dienų pirmoje pusėje. Jeigu vairuotojui reikia važiuoti piko valandomis, jis turi savos patirties pagrindu taip sustatyti maršrutą, kad užtektų minimalių psichinių ir fizinių pastangų.

Pirmieji Henrio Fordo žingsniai automobilių kūrime

Užpakalinio vaizdo veidrodžio vaidmuo

Sunku įsivaizduoti, kad galima būtų saugiai vairuoti automobilį be užpakalinio vaizdo veidrodžio. Lengvajame automobilyje yra mažiausia vienas toks veidrodis, įtvirtintas viršum priekinio stiklo arba po juo. Pro užpakalinį automobilio langą vairuotojas tame veidrodyje mato kelią už mašinos.

Šis veidrodis nepatogus tuo, kad jame negalima matyti lenkiančiojo automobilio, o jį reikia stebėti kuo įdėmiausiai. Todėl mašinose yra papildomas veidrodis, įtaisomas jos kairėje išorinėje pusėje. Šiame veidrodyje matoma ne tik tai, kas vyksta už automobilio, bet ir gretima kairioji eismo juosta.

Ketindamas įsilieti į transporto srautą, vairuotojas visų pirma pasižiūri į veidrodį, ypač į išorinį kairįjį. Tai būtina, kad patikrintų, ar nesiartina automobilis, kuriam turi suteikti pirmumo teisę.

Važiuodami taip pat privalome stebėti užpakalinio vaizdo veidrodyje, ar nesiartina automobilis, ketinantis mus aplenkti.

Vairuotojas – automobilių supirkimo priežastis

Mažindami greitį, turime pažiūrėti i užpakalinio vaizdo veidrodį, ar nėra užpakalyje automobilio, kuris galėtų mums niūktelėti. Tai ypač svarbu, kai esame priversti staigiai arba stipriai stabdyti. šiuo atveju stabdome taip, kad neatsitrenktume į kliūtį ir kad kas nors neužlėktų ant mūsų automobilio iš užpakalio. Vairuotojas privalo išmokti stebėti veidrodyje kelią už mašinos, o ypač iš kairės jos pusės, bet taip, kad nepamestų iš akiračio kelio prieš automobilį. Tai labai svarbu. To išmokstame, važinėdami.

Žiūrėdami į kelią pro priekinį stiklą ir stebėdami jį veidrodžiuose, bet kuriuo momentu žinome, kas vyksta priekyje ir užpakalyje. Ši aplinkybė padidina eismo saugumą.

Automobilių supirkimas Šiauliai

Patyręs vairuotojas visada sugeba gana tiksliai važiuoti atbuline eiga, žiūrėdamas į užpakalinio vaizdo veidrodi. Tačiau sugebėti reikia treniruoti, kadangi, važiuojant atbuline eiga, visiškai kitaip sukamas vairas, negu važiuojant į priekį.

Patiko? Pasidalink

Automobilio negalima palikti bet kurioje gatvės vietoje

Vairuotojas, suteikdamas kam nors tokią pagalbą privalo suprasti, kad formaliai jis neturi jokių specialių teisių ir jam galioja visi bendrieji kelių eismo taisyklių nuostatai. Tačiau jo niekas nepatrauks atsakomybėn už taisyklių pažeidimą, skubant nuvežti avarijos auką į ligoninę. Beje, ir šiuo atveju vairuotojas turi būti atsargus. Nuo tos pareigos jis niekada ir jokiu atveju negali būti atleistas.

Be automobilių su pirmumo teise, yra ir kitų transporto priemonių, kurioms negalioja kai kurie kelių eismo taisyklių nuostatai. Tai mašinos, dirbančios važiuojamojoje kelio dalyje: laistymo bei plovimo mašinos, skreperiai, mechaninės šluotos, asenizaciniai automobiliai, savaeigės kelio dangos remonto mašinos, šiukšlių vežimo mašinos ir įvairios transporto priemonės, skirtos eismo nelaimių pasekmėms pašalinti, pavyzdžiui, kranai tramvajams pakelti, automobiliai sužalotiems autobusams ir troleibusams vilkti, tramvajaus linijų remonto mašinos ir pagaliau techninės pagalbos automobiliai.

Kai kuriuose iš tų automobilių yra viršuje įtaisyta geltonos šviesos mirksinti lempa. Ji įjungiama tik važiuojant avarijos vietą, kad šią mašiną būty galima pastebėti tarp kitų automobilių ir palengvinti jai pravažiuoti. Pastebėti tokias mašinas išties labai lengva, nes jų bamperiai iš priekio ir iš užpakalio nudažyti baltomis ir raudonomis juostomis, kurios išsiskiria net ir intensyviame transporto priemonių eisme.

Rekordų šturmavimas druskos ežeruose — nutrūktgalvių išmonė?

Kiti vairuotojai privalo į šiuos automobilius atkreipti ypatingą dėmesį ir stengtis palengvinti jiems darbą, nepaisant to, kad jie dažnai trukdo įprastinių transporto priemonių judėjimui ir pažeidžia kelių eismo tvarką. Užtverdami kelią ir trukdydami pastatyti automobilį stovėjimo vietą, jie priverčia kitus pasitraukti šalį, pablogina važiuojamosios dalies matomumą net sankryžose ir posūkiuose.

Reikia būti atlaidiems automobilių vairuotojams, kurie dirba važiuojamojoje kelio dalyje, nes jie atlieka svarbias, visuomenei naudingas funkcijas. Visada žinotina, kad tie automobiliai gali netaisyklingai važiuoti; tai, tarkime, neatitinka kelių eismo taisyklių, bet būtina užduočiai įvykdyti.

Žalia banga – vienas iš geriausių sprendimų būdų prieš kamščius

Prasilenkdamas su laistymo mašina, kuri vandeniu laisto visą važiuojamosios kelio dalies plotį, vairuotojas turi būti pasiruošęs tam, kad, užvažiavus ant ką tik palaistyto kelio paviršiaus, staigiai pasikeis jo automobilio padangų ir kelio sukibimo koeficientas. Palaistytas kelias darosi slidus, ir dėl vairuotojo neatidumo automobilis gali pradėti pavojingai slysti ir įvykti nelaimė. Pasitaiko rimtų avarijų, kurių lengvai būtų pavykę išvengti, jeigu vairuotojai būtų buvę atsargesni (visų pirma sumažinę greitį ir sklandžiai stabdę), važiuodami nuo sauso kelio vandeniu palaistytą jo ruožą.

Automobilių supirkimas Kaune

Automobilio negalima palikti bet kurioje gatvės vietoje. Jis turi stovėti atitinkamoje vietoje, kad netrukdytų eismui ir negalėtų jo sužaloti kitos transporto priemonės, valdomos neatsargių vairuotojų arba vežėjų. Pasirinkdami stovėjimo vietą, vadovaujamės ne tik kelių eismo taisyklėmis, bet ir sveika nuovoka.

Patiko? Pasidalink

Kairiojo posūkio manevras yra vienas iš sunkiausių ir pavojingiausių

Įsidėmėtina, kad transporto priemonės, artėjančios iš priešingos krypties ir važiuojančios tiesiai, naudojasi pirmumo teise prieš automobilį, sukantį į kairę. Be to, pirmumo teisę turi taip pat tramvajų, kaip bėginių transporto priemonių, vairuotojai, kuriems privalome pripažinti pirmumo teisę netgi tuo atveju, kai jie suka, o mes važiuojame tiesiai. Sukant j kairę, jokiu būdu negalima tol kirsti važiuojamosios dalies ašies, kol nepravažiuos visos transporto priemonės, riedančios iš priešingos pusės. Taip pat nevalia užlipti ant tramvajaus bėgių, einančių gatvės ar kelio viduriu, jeigu tai trukdo tramvajui judėti.

Intensyvaus eismo sankryžoje, netgi reguliuojamoje šviesoforu, reikia vadovautis reguliuotojo gestais, be kurių pagalbos sukti kairę ne tik sunku, bet dažnai netgi pavojinga arba iš viso neįmanoma. Reguliuotojas, pamatęs įjungtą kairiojo posūkio rodiklio signalą, nurodys to automobilio vairuotojui vietą, kurioje teks palaukti, ir paskui, tinkamu momentu sustabdęs 1 minutei eismą priešinga kryptimi, paleis jį į susikertančiąją gatvę. Šiuo atveju vairuotojas nežiūri šviesoforo signalų, o tik atidžiai seka reguliuotojo gestus ir veikia pagal jų nurodymus. Beje, visada, netgi šiuo atveju, būtina praleisti pėsčiuosius, pereinančius važiuojamąją susikertančiosios gatvės dalį, sustojant prieš pėsčiųjų perėją ir laukiant, kada bus galima toliau važiuoti.

Kairiojo posūkio manevras yra vienas iš sunkiausių ir pavojingiausių. Jam reikia sugebėjimo tiksliai suvokti situaciją ir mokėti valdyti automobilį griežtai pagal eismo taisykles. Bet koks neatidumas arba nedidelė rizika sukelia mažų mažiausia sąmyšį, o tam tikromis situacijomis net avariją ir paprastai nemažą, nes transporto priemonės iš priešingos krypties rieda dideliu greičiu ir jų vairuotojai esti įsitikinę savo pirmumo teise. Ir pagaliau posūkis į kairę gali būti iš viso uždraustas. Todėl vairuotojas turi atidžiai pasižiūrėti, ar nėra prieš sankryžą draudžiančiojo ženklo.

Dar vienas patarimas vairuotojams, mažiau patyrusiems ir atvažiavusiems iš miestų bei gyvenviečių su ne tokiu intensyviu eismu. Šie vairuotojai turi planuoti kelionę per didelio miesto centrą su intensyviu judėjimu taip, kad netektų sukti į kairę. Geriau ir saugiau jiems važiuoti per sankryžą tiesiai ir namų korpusus lenkti iš dešinės, kad, vis pasukdami į dešinę, galėtų išvažiuoti j gatvę, į kurią ketino ,patekti sankryža. Važiuodami toliau šia gatve, vairuotojai galės kirsti sankryžą tiesiai ir pasiekti tikslą be sunkaus ir pavojingo kairiojo posūkio.

Automobilių supirkimas Vilniuje

Baigiant reikėtų padaryti tokį perspėjimą. Vairuotojas, važiuojantis už kito automobilio, pamatęs, kad šis pamažu suka važiuojamosios dalies vidurio link, nors ir neįspėdamas kairiuoju posūkio rodiklio signalu, visada turi pagalvoti, kad tas automobilis gali sukti kairę nebūtinai prieš sankryžą arba joje. Jis gali pasukti ir į kairėje gatvės pusėje stovinčio namo vartus. Todėl, pamačius, kad priekyje automobilis suka važiuojamosios dalies vidurio link ir tuo metu įsižiebia jo „stop” signalas, elgiamasi taip, tarsi tas automobilis suktų kairę, netgi neįspėjęs, nors eismo taisyklės reikalauja įspėti. Vairuotojas neturi lenkti to automobilio iš kairės, o lenkdamas jį iš dešinės, privalo atidžiai stebėti, kad neišeitų arba neišbėgtų iš už jo pėstysis ir nepatektų tiesiog po jo automobilio ratais. Patyręs vairuotojas visada lengvai sugeba numatyti priekyje važiuojančio vairuotojo ketinimą vien tik pagal jo automobilio padėties pasikeitimą ir pagal greičio sumažinimą ir imasi reikalingų atsargumo priemonių.

Apie Bencą trumpai.

Patiko? Pasidalink

Gėlės taip pat paįvairina, papuošia bet kokią praktišką dovaną

Gėlės taip pat paįvairina, papuošia bet kokią praktišką dovaną. Knyga ar nedidelis paveikslas, įvyniotas į celofaną, perrištas tautine juostele, į kurios kaspiną įkištas žiedas su žalia šakele, įrodys, kad dovana ruošta su meile ir dėmesiu.

Ir pora žodžių tiems, kurie priima dovanojamas gėles. Gautą puokštę ar žiedą tuojau pat merkiame į vazą toje patalpoje, kurioje yra svečiai. Negalima jų išnešti kitur. Dovanodamas žmogus norėjo mums suteikti džiaugsmo. Tad, dėkodami jam, pasigrožėkime dovana.

Vienoje savo knygų Main Ridas rašo apie dviejų genčių karą. Bepralaiminti kovą aukštupyje gyvenusi gentis griebėsi gudrybės: buvo prilaužyta karpažolės (Euphorbia virosa) šakų, kurių sultys yra nuodingos, ir jos sumestos į upę. Žemupyje besimaudantys apako, o gėrę upės vandenį — nusinuodijo. Tik tada laimėjusi kovą aukštupyje gyvenusi gentis.

Butus dažnai puošia gražiai žydintis medelis oleandras. Jo nereikėtų laikyti kambaryje, kuriame miegama. Augale yra nuodingų gflukozidų, neigiamai veikiančių širdį. Žinoma nemaža apsinuodijimų šio augalo žiedais, lapais, žieve, mediena bei sėklomis.

Visžalė, dideliais odiškais lapais, stambiais sniego baltumo ir kvapiais žiedais magnolija taip pat nuodinga. Keletas žiedų, paliktų nakčiai kambaryje, gali apnuodyti.

Yra augalų, kuriuos pavojinga netgi paliesti. Labai dekoratyvi daugiametė žolė barštis. Puokštėms komponuoti tinka ir žiedai, ir sausos jo šakos. Tačiau su šiuo augalu reikia elgtis labai atsargiai, o jei yra mažų vaikų, visiškai nepatariama auginti, nes jo sultys sukelia labai stiprų odos uždegimą.

Diktonas— rūtinių šeimos nelepus augalas. Žydi rožiniais su ryškiais purpuriniais dryžiais, raudonais ir baltais žiedais, susitelkusiais pailgose gausiažiedėse šluotelėse. Šiame augale esti daug eterinio aliejaus: karštą vasaros dieną, prikišus degantį degtuką, jo išskiriami garai užsidega, nepakenkdami augalui. Diktono išskiriamas eterinis aliejus sukelia odos uždegimą.

Daugelis gėlių vysdamos lieka nedekoratyvios bet tik ne gėlių siena

Taurioji raktažolė—kilusi iš Kinijos, auginama šiltnamiuose. Kai kuriems žmonėms, prisilietus prie jos, gali išberti odą arba išsivystyti uždegimas (dermatitas). Kartais ji gali sukelti kosulį ir slogą.

Yra augalų, turinčių alkaloidų, kurie vienaip ar kitaip veikia žmogaus sveikatą. Iš kaktusinių šeimos seniai žinoma lofofora (Lophophora williamsii). Šis augalas panašus žalią pomidoriuką. Jo sultyse yra alkaloidų, sukeliančių spalvotas haliucinacijas.

Kurpelė— daugiametis, tamsiai violetiniais žiedais žydintis augalas. Nuodingas visas augalas, ypač šakniagumbiai. Juose daug akonitino grupės alkaloidų.

Vainikai, skirti atmintinoms datoms, turi būti puošnūs, dideli

Visiems gerai žinomi aguonose esantys alkaloidai. Nuodingas visas augalas, ypač jo sultys. Tik sėklos ir jose esantis aliejus nenuodingas ir tinkamas maistui.

Amarilinių šeimos augaluose (beveik visų rūšių svogūnuose) yra alkaloidų. Nuodingų alkaloidų rasta lubinuose ir kituose ankštinių šeimos augaluose.

Augalų kenkėjų kambariuose negalima naikinti nuodingais chemikalais. Šiam tikslui irgi galime pasitelkti gėles. Jei šalia amaro apniktų gėlių pastatysime kvapiąją pelargoniją, po 2 dienų amaras išnyks.

Sausų gėlių kompozicijos kaip ir gėlių siena – tikras išbandymas floristui

Patiko? Pasidalink

Šokio žingsneliu: Dobilėlis

Poros sustojusios įstrižai scenos iš kairiojo priekinio kampo dešinį gilumos kampą. Pora nuo poros per žingsnį Grojant refreninę žaidimo melodiją, vyrai ramiai stovi toje padėtyje, kurioje sustojo. Tuo metu iš dešinio užkulisio, iš gilumos, pradeda bėgti polkos žingsniu merginos. Jos susikabinusios grandine paprastai žemai. Reikėtų, kad jos atbėgtų plačiais polkos žingsniais iš labai toli. Maždaug devintuoju polkos žingsniu (grojant antrą kartą visą refreninę melodiją) jos pradeda lįsti pro vyrų sudarytą tiltelį. Pirmosios keturios pralenda pro visas keturias vyrų poras ir išlindusios suka taip, kaip nurodyta.

Antrosios keturios pralenda tik pro vieną paskutinę vyrų porą ir išlenda į žiūrovų pusę. Pačioje muzikos pabaigoje visi žaidėjai sudaro dobilą: keturios poros sudaro pumpurą, kuris vėliau pražys, kitų keturių porų vynai — dobilo stiebelį, o merginos trilapį su koteliu. Vyrai, sudarantieji žiedą, sutupia. Jų rankos sukryžiuotos priekyje. Merginos, sudarančios žiedą, sustoja nedideliu lanku arti viena kitos ir arti vyrų, nugara pasisukusios žiūrovus. Jos šiek tiek pasilenkusios į priekį ir sukryžiavusios rankas.

Keli Džigūno šokio žingsniai

Dobilo stiebelį sudarantieji vyrai sustoja j vieną eilę, veidu pasisukę pusiau žiūrovus ir susikabinę tarpusavyje krepšeliu pro priekį. Trilapį sudarančios trys merginos yra susikabinusios vienoje vietoje abiem rankom ir pasilenkusios į prieki — sukišusios galvas. Likusioji viena mergina jungia lapelius su stiebeliu. Per pirmuosius du taktus žiedą. sudarančios merginos pamažu atsitiesia ir truputį sulenktas rankas pakelia virš tuo metu už jų esą vyrai pamažu atsikelia.

Per antruosius du taktus šios keturios merginos, rankas laikydamos toje pačioje padėtyje, pamažu apsisuka per dešinį petį veidu į žiūrovus. Už jų esą vyrai truputį sulenktas rankas pakelia aukštyn, panašiai, kaip anksčiau merginos. Per likusius keturis taktus merginos nuleidžia rankas į priekį ligi pečių ir paskui pasilenkia per liemenį truputį priekį. Vyrai rankas sukryžiuoja priešais save ir taip pat pasilenkia priekį Tuo metu trilapį sudarančios merginos pamažu tiesiasi ir truputį atsilošia atgal. Kiti keturi vyrai, sudarantieji dobilo stiebelį, ir mergina, jungianti stiebelį su lapeliu, ramiai stovi.

Gyvataro sukiniai ir apėjimas vieno apie kitą

Muzikos pabaigoje susidaro du trilapiai. Nekeisdamos susikabinimo, vieną trilapį sudaro tos pačios merginos. Šio trilapio kotelį sudaro penki žaidėjai: likusioji ketvirtoji mergina ir keturi vyrai, kurie anksčiau sudarė stiebelį. Kotelį sudarantieji žaidėjai susikabinę rankomis paprastai žemai. Kitą trilapį sudaro trys merginos iš žiedo, o šio trilapio kotelį sudaro likusioji mergina ir keturi žiede buvusieji vyrai. Siame trilapyje žaidėjai susikabinę taip pat, kaip ir aname.

Dainuojant pirmą kartą šiuos žodžius, gilumoje esąs trilapis, vedamas kotelio, šoka polkos žingsniu kairį priešakinį scenos kampą. Tuo metu kitas trilapis, taip pat vedamas kotelio; irgi šoka aštuonis polkos žingsnius į dešinį gilumos kampą. Septyniais polkos žingsniais su šokių batais trilapiai pasikeičia vietomis ir aštuntuoju persitvarko taip, kad kotelį sudaro visos merginos ir vienas vyras, o lapelius — likusieji trys vyrai.

Patiko? Pasidalink

Lietuvoje termoviziniai tyrimai dar naujovė, tačiau dėl efektyvumo ir gerų rezultatų sparčiai populiarėja

Kai reikia argumentų , ar verta šiltinti namą arba perkant būstą kyla abejonių dėl jo kokybės, jums gali akivaizdžiai padėti termoviziniai tyrimai.

Kas tai?  Tai termovizoriumi padarytos specialios  nuotraukos, kurios rodo šilumos srautų judėjimą. Tai naujausios mokslo technologijos prietaisas, per atstumą matuojantis  infraraudonuosius spindulius, kuriuos skleidžia pastato paviršius. Kuo izoliacija prastesnė, tuo nuotraukoje spindulių intensyvumas ryškesnis. Fotografijose aiškiai matyti per kurias pastato vietas prarandama šiluma.

Šis metodas – termoviziniai tyrimai jau seniai atliekami Didžiojoje Britanijoje, Suomijoje ir kt. šalyse sertifikuojant naujų namų statybų kokybę, perkant būstą ir renovuojant senus namus.

Lietuvoje termoviziniai tyrimai dar naujovė, tačiau dėl efektyvumo ir gerų rezultatų sparčiai populiarėja. Žvelgiant į ateitį, reikia suvokti, kad visiems naujai statomiems ir jau pastatytiems namams  šildyti energijos reikėtų  naudoti keliskart mažiau, negu jos suvartojama šiandien. O tai padaryti bus galima tik tuomet, kai pastatai bus renovuoti.

Termovizinius tyrimus geriau atlikti prieš atliekant šiltinimo ir izoliavimo darbus, negu taisyti jau atliktų darbų broką.

Specialiose nuotraukose labai aiškiai ir ryškiomis spalvomis matome visas „problemines“ pastato vietas: langus, duris, balkonus, pralaidžias išorines ir vidines pastato sienas, katilinių montavimo trūkumus, elektros instaliavimo broką, rūsius ir kt. Atlikus išsamius termovizinius tyrimus, galima sužinoti, ar būstas bus šiltas ir ekonomiškas ir kokias vietas reikėtų pirmiausiai tvarkyti, kokias medžiagas naudoti.

Šaltuoju metų laiku, kai temperatūrų skirtumas lauke ir būsto viduje yra gana didelis, termovizinės nuotraukos ypatingai tiksliai parodo statybų nesandarias siūles, drėgnas ir šilumą aplinkai atiduodančias sienas. Galima netgi matyti, kuriose buto vietose yra radiatoriai, pastebėti statybų broką  ir temperatūrų skirtumus tarp jau apšiltintų ir neapšiltintų fasado vietų,  palyginti plastikinių langų stiklų pralaidumą ir kt.

Puiku, kad  naujausios mokslo technologijos pritaikomos mūsų buityje ir gyvenime.

Termoviziniai tyrimai tampa gerais pagalbininkais ne tik statybų specialistams, bet ir visiems, kas nori gyventi taupiai , šiltai ir ekologiškai.

Patiko? Pasidalink