Kabinos mikroklimatas tai kabinos oro temperatūra, drėgmė ir judėjimas

Kabinos mikroklimatas tai kabinos oro temperatūra, drėgmė ir judėjimas.

Kabinoje oro temperatūrą lemia lauko oro temperatūra ir variklio išskiriama šiluma. Temperatūra turi būti nuo 15 iki 25°C. Palankiausia temperatūra 18-20°C; kai temperatūra +,18°C — darbo sąlygos optimalios; kai temperatūra +25°C —atsiranda fizinis nuovargis; kai temperatūra +30°C              pablogėja protinė veikla, sulėtėja reakcija, daromos klaidos; kai temperatūra +11°C — leistina minimali temperatūra — pradeda stirti kūnas.

Žema oro temperatūra turi įtakos raumenų darbui: sumažėja judesių greitis ir tikslumas, vairuotojas daro dideles klaidas.

Kai vairuotojas dirba esant aukštai oro temperatūrai, jis greičiau nuvargsta, susilpnėja jo dėmesys, pailgėja reakcijos laikas.

Vasarą automobilių kabinose temperatūra yra 7-10° aukštesnė negu lauko oro temperatūra, o autobusų salonuose ši temperatūra dar keletu laipsnių aukštesnė.

Tyrimais nustatyta, kad temperatūra autobusuose dažniausiai padidėja dėl to, kad įkaista kėbulo sienos ir stogas. Šiuo atveju pagrindinė priemonė autobuso salono mikroklimatui pagerinti yra jo šoninių sienų ir stogo gamyba iš šilumą izoliuojančių medžiagų bei dažymas tokiomis spalvomis, kurios atspindi saulės spindulius. Norint sumažinti autobuso salono oro temperatūrą, svarbu pagerinti jo ventiliaciją didinant orlaidžių plotą. Tikrinant buvo nustatyta, kad tomis priemonėmis pavyko sumažinti oro temperatūrą autobusuose: vasarą Kryme oro temperatūra kurortinių autobusų salonuose buvo aukštesnė negu lauko temperatūra tik 2-3°C.

Sumažinti oro temperatūrą automobilyje galima ir naudojant kondicionierių. Tačiau karšto klimato rajonuose, veikiant kondicionieriui, skirtumas tarp automobilio vidaus ir lauko temperatūros neturi viršyti 10–12°C. Kai kabinos temperatūra žemesnė, temperatūrų skirtumas gali būti pavojingas vairuotojo ir keleivių sveikatai.

Automobilių, skirtą dirbti žemų temperatūrų sąlygomis, kabinų viduje neturi būti metalų, susisiekiančių išorėje su šaltu oru. Jie padengiami termoizoliacine medžiaga (porolonu, veltiniu, presuotu kartonu); vamzdelių, laidų, svirčių, pedalų ir durų angos turi būti sandarinamos šalčiui atspariomis medžiagomis. Visų, skirtų dirbti šiaurėje, automobilių kabinos turi būti su dvigubais stiklais, kuriuos nuo apledėjimo saugo elektrinis šildymas. Kabina apšildoma padidinto našumo šildytuvu ir šildytuvu su autonomine pavara.

Vertinant temperatūrą kabinoje, reikia atsižvelgti oro drėgmę ir judėjimą, nes tai turi didelės įtakos organizmo šilumos reguliavimui. Oro drėgmė — tai vandens garų kiekis ore. Absoliutinė drėgmė — vandens garą kiekis ore esant tam tikrai temperatūrai; maksimali drėgmė— maksimaliai galimas vandens garų kiekis ore tam tikroje temperatūroje ir santykinė drėgmė absoliutinės ir maksimalios drėgmės santykis, išreikštas procentais.

Dėl didelės santykinės drėgmės aukštoje temperatūroje žmogaus kūnas gali perkaisti. Ypač nepalankiai veikia 70-75% santykinė drėgmė, kai oro temperatūra artima 30°C. Vandens garų prisotintame ore šilumos atidavimas garuojant yra neįmanomas arba apsunkintas — prakaitas teka oda, bet nevėsina. Didelis oro drėgnumas nepalankiai veikia žmogaus organizmą ir dėl per didelio šilumos išsiskyrimo nuo kūno paviršiaus žemoje oro temperatūroje. Normalus oro drėgnumas daugumai žmonių yra 30-70%.

Žmogaus organizmo šilumos reguliavimui ne mažesnės įtakos turi ir oro judėjimas. Oro sroves žmogus pradeda jausti, kai jų judėjimo greitis 0,25 m/s.

Greitas oro judėjimas labai padidina šilumos atidavimą nuo kūno paviršiaus.

Nustatant optimalias vairuotojo darbo sąlygas, reikia atsižvelgti į temperatūros, drėgnumo ir pro judėjimo santykį automobilio kabinoje, nes dėl šių faktorių gali susidaryti skirtingos vairuotojo darbo patogumo zonos.

Kolegos teikia senų automobilių supirkimas Kaune paslaugas

Šaltinis – Vairuotojų darbo laiko normavimas ir paskirstymas

Patiko? Pasidalink

Gegnių skaičiavimas stogo konstrukcijose

Gegnių sistemą sudaro lygegrečiai išdėstytos gegnės, atremtos į medinę karkasinę sieną. Stogo konstrukcijas veikia likinosios ir naudojimo apkrovos: naudojimo- sniegas, vejas ir tam tikrais atvejais priimama  pagal raglamentą, papildoma naudojimo apkrova, nuolatinė- danga ir visos papildomos medžiagos jai įrengti. Atstumas tarp gegnių priklauso nuo stogo dangos ir pastato pločio. Reikalingas gegnių skerspjūvis nustatomas skaičiuojant. Gegnės konstrukcijos paprastai daromos iš medinių tašų arba lentų.

Didesnio pločio pastatų gegnių laikomoji galia padidinama, parement jas spyriais ir statramsčiais.

Gegnės, kurių pasvirimo kampas , skaičiuojamas kaip horizontaliai atremtos sijos, kai -kaip pasvirusios. Antruoju atveju nuolatinė apkrova tenkanti vienam ploto vienetui (1m) dalijamas iš cos .  Apkrovos ruožo plotis lygus atstumui tarp gegnių.

Baigiamajame darbe atlieku gegnių veikiančiu skirtingoms apkrovoms skaičiavimus.

GEGNĖS SKAIČIAVIMAS SU KERAMINIŲ ČERPIŲ DANGA

Gegnės išdėstytos kas 600 mm. Keraminės čerpės  klojamos ant grebėstų iš tašų 50x50mm, atstumai tarp jų 300mm. Grebėstai tvirtinami ant išilginiu grebestų, atstumai tarp jų 600mm. Išilginiai grebėstai tvirtinami ant gegnių, atstumai tarp jų 600mm. Tarp genių montuojama termoizoliacija, tvirtinamas gipskartonis.

Stogo nuolydis  (sin cos tg

Pastatas statomas Kaune, tai yra pirmame sniego apkrovos rajone. Charakteristinė apkrova Sk=1200 , o jos poveikio dalinis patikimumo koeficientas  ( STR 2. 05,04:2005 „Poveikiai ir apkrovos“ XI skyrius. Sniego apkrovos. 1 priedas. )

Apkrovų skaičiavimas

Apkrova į  tiesinį metrą horizontalioje projekcijoje

Apkrova Charakteristinė reikšmė N/m gf Skaičiuotinė reikšmė

N/m

a) Nuolatinė

 

1)keraminės čerpės

Svoris

 

 

 

 

 

 

1,35

 

 

 

572.8

2)grebėstai

0,05×0,05mm

r=600 kg/m3

 

 

 

 

1,35

 

 

57.2

3)išilginis grebėstas

0,025×0,05mm

r=600 kg/m3

 

 

1,35

 

 

14.3

4)termoizoliacija  

 

 

 

1,35

 

 

91,5

6) apdaila iš gipskartonio  

 

 

 

1,35

 

103.0

 

 

 

7) nuosavas gegnės svoris 70×200 mm

r=600 kg/m3

 

 

1,35

 

 

160,4

Viso: qk=740,1 qd =999,1

 

 

 

b) Naudojimo:

 

Sniegas ( Kaunas ), stogo nuolydžio koeficientas

 

qk=

 

1,3

 

qd =402,5

c) Pilna: Pk=1049,7 Pd=1401,6

Gegnė projektuojama su paaukstinta sąvarža. Jos aukštis:

Atstumas nuo kraigo iki sąvaržos:

Horizontali jėga sąvaržoje:

H==

Atraminės rekcijos:

=

Ašinė gniuždanti jėga gegnėje

Maksimalus lenkimo momentas viršutinėje juostoje:

Kai a=1.413m

Gegnę numatoma gaminti iš spygliuočių veislės medienos, stiprumo klasė C30. Charakteristinė stiprio reikšmė lenkimui =30Mpa. Apskaičiuojama skaičiuotinė lenkiamos medienos stiprio reikšmė ( STR 2.05.07:2005 „Medinių konstrukcijų projektavimas“. VI skyrius. Medžiagų skaičiuotinės charakteristikos.)

Apkrovos nuolatinės, mediena ištisinė, II eksplotacijos klasė, =0.6, =1,3

  • -modifikacijos koeficientas, įvertinantis apkrovos veikimo pobūdį ir eksplotacines sąlygas.
  • -medžiagos savybės rodiklis dalinis koeficientas

Priimta b=7 cm

Priimta bxh=7×20 cm, A=7×20=140

Tikrinami įtempimai

Skaičiuotinis gniuždomasis išilgai pluošto vientisiosios medienos stipris

Stiprumo sąlyga tenkina

Sąvarža daroma iš lentos , kurios skerspjūvio matmenys bxh=3,5×15 cm,

A=3,5×15=52,5=52,5

Skaičiuotinis tempiamos išilgai pluošto vientisos medienos stipris MPa. Sąvarža prie gegnės prikalama 4 vinimis.

Šaltinis kuriuo remtasi: Ištisinio pagrindo įrengimas stogo konstrukcijoje

Patiko? Pasidalink

Saugaus automobilio koncepcija

Sunku tikėtis, kad po 10 ar 15 metų automobilis bus idealus ir visiškai saugus. Tačiau, be abejo, ateityje automobiliai taps daug tobulesni.

Saugūs automobiliai jau seniai yra kuriami ir bandomi daugelyje pasaulio šalių. Norima sukurti tokį automobilį, kuriame per avariją nenukentėtų nei vairuotojas, nei keleiviai. Jis turėtų būti ne toks pavojingas ir pėstiesiems. Dėl to automobilio priekinė dalis konstruojama ne stati, o su nuolydžiu, kad užvažiavus ant pėsčiojo jis užkristų ant nuožulnaus variklio kapoto ir nepatektų po ratais. Anglų firma „Leyland” sukonstravo net specialų griebtuvą, kuris prilaiko žmogų ant variklio kapoto. Priemonės, padedančios suteikti skubią pagalbą ir evakuoti nukentėjusius iš avarijos ištikto automobilio, taip pat didina jo saugumą. Turėtų būti rūpinamasi ir stovinčio Automobilio saugumo užtikrinimu.

Sparčiai daugėjant pasaulyje automobilių, beveik visose šalyse daugėja ir autoavarijų. Jų kasmet pasaulyje įvyksta apie 55 mln., ir vidutiniškai kas devintas vairuotojas per savo amžių būna sužeidžiamas arba žūva.

Šoninis automobilio susidūrimas ar apsivertimas tie mažiau pavojingas kaip ir frontalinis. Avarijos metu turi kuo mažiau nukentėti ne tik automobilis, bet ir jame esantys žmonės. Eksperimentais nustatyta, kad ribinis slėgimas, kurį gali atlaikyti žmogus, susidaro 60-65 km/h greičiu važiuojančiam automobiliui atsitrenkus šonu medį ar stulpą.

Vienas iš pagrindinių elementų saugiame automobilyje — saugos diržai vairuotojui ir visiems keleiviams. Jau yra išbandyti saugos diržai, išsaugojantys keleivių gyvybę net frontalinio susidūrimo atveju važiuojant 65 km per val greičiu. Efektyvūs yra ir specialūs maišai, avarijos metu staiga prisipildantys oro. Įrengiamos ir nailoninės pneumatinės pagalvės, kurios susidūrus iškart prisipildo dujų.

Anksčiau vairuotojui būdavo labai pavojinga vairo kolonėlė: avarijos metu ji dažnai sužalodavo krūtinės ląstą. Dabartiniuose automobiliuose yra įrengiamos tokios vairo kolonėlės, kurios nuo smūgio susispaudžia arba „nulūžta”.

Kurdami saugų automobilį konstruktoriai ypač daug dėmesio skiria automobilio kėbului. Yra sukonstruoti tokie kėbulai, kurių vidurinė dalis (čia sėdi vairuotojas ir keleiviai) yra labai standi, o priekinė ir užpakalinė gana lengvai deformuojasi ir sumažina smūgio jėgą. Saugaus automobilio kėbulo šonai išklojami smūgio jėgą sumažinančiu sluoksniu iš plonos korio pavidalo aliuminio skardos ir poringo poliuretano.

Kai kurie eksperimentiniai automobiliai priekyje turi specialų buferį, išstumiamą važiuojant didesniu kaip 48 km per val. greičiu. Nuo smūgio avarijos metu toks buferis įsispaudžia į automobilį ir sumažina smūgio jėgą.

Tokie eksperimentiniai saugūs automobiliai yra daug sunkesni už šiuolaikinius lengvuosius automobilius, pvz., penkiavietis „saugus” automobilis sveria apie 2 tonas.

Automobilių supirkimas Vilniuje paslaugos teikiamos kai automobiliai jau yra nebevažiuojantys ar norima jo atsikratyti po avarijos.

Pėstieji daugiausia žūva patekę po automobilio priekiu. Todėl saugaus automobilio buferį bandoma įrengti žemiau, be to, jis turi minkštos medžiagos sluoksnį ir tokią formą, kad smūgis tektų didesniam žmogaus kojų paviršiui.

Kuriant saugius automobilius nemažai jau atlikta. Galima tikėtis, kad ateityje bus gaminami automobiliai saugūs juo važiuojantiems, ir pėstiesiems…

Šaltinis – Suomijos vairuotojai puikiai važiuoja bet kokiomis sąlygomis

Patiko? Pasidalink

Tipiniai namu projektai – kaip išsirinkti

Atsibodo bartis su piktais Jūsų buto kaimynais? O gal kaip tik atsibodo kęsti jų triukšmą. O gal užsimanėte įsigyti šunį ar kitą mielą augintinį? Visada galima rasti bent kelis sprendimus. Pats paprasčiausias – nekeisti visiškai nieko ir gyventi kaip gyvenus. Bet tada nervuositės toliau. Gyvenimo kokybės tai nepagerins. Daug geresnis sprendimas gyventi nuosavame name. Belieka priimti sprendimą ar namą pirkti ar statytis patiems.
Namo pirkimas daug greitesnis kelias. Bet turėsite prisitaikyti prie kito žmogaus projektuoto namo, kiemo, ūkio pastatų, tvorų ir t.t. Namo projektavimas yra daug svarbesnis procesas nei gali pasirodyti. Jei namas bus didžiulis, o naudingas plotas minimalus tai tik daug pinigų išleisite šildymui ir galėsite name žaisti gaudynes ar slėpynas. Bet kažin ar tai tinkamas variantas gyvenimui. Tipiniai namu projektai būna optimaliai paskaičiuoti, daug kartų apgalvoti ir pastatyti. SSSR laikais, kai statybinės medžiagos kainavo salyginai pigiai visi statė didžiulius rūmus, o dabar juos mažina, pergyvena kaip juos išlaikyti. Jei pastatas didelio ploto, daug laukinių sienų, lubos aukštos, o apšiltinimas minimalus tai šildymo kaštai bus maksimalūs.

Namų projektai ir ieškojimas skelbimuose

Kai pradėsite žvilgčioti į parduodamų namų skelbimus atrodys, kad pasirinkimas labai platus. Bet kai pradėsite labai konkrečiai ieškoti sau tinkamo varianto pasirodys, kad nei viena netinka. Tada ateina mintis, kad galite pasistatyti ir patys. Galėsite savo nuožiūra pasirinkti projektą namo ir sklypo dydį. Bet nusiteikite, kad užtruks kol viską baigsite ir persikelsite į namą. Yra ir nemažai papildomų išlaidų į kurias būtina atkreipti dėmesį – žemės sklypo nupirkimas, žemės paskirties pakeitimas, leidimų statybos gavimas. Namų projektai irgi nėra paprasti piešinėliai, o labai rimtai paskaičiuoti dokumentai, brėžiniai, kurių braižymas kainuoja nemažus pinigus. Todėl rekomenduojama nusipirkti tipinį namo projektą. Arba nusipirkti tokį projektą ir minimaliai jį pakoreguoti. Tai neblogas tarpinis variantas tarp visiškai unikalaus ir visiškai šabloninio projekto. Tipiniai namų projektai ruošiami standartiniams žmonių poreikiams. Jei Jūsų poreikiai yra kažkuo išskirtiniai (pvz reikia specialaus kambario kokiam nors gyvūnui) tai standartinio tipinio projekto greičiausiai nerasite. Teks pakentėti ir pasiruošti individualų projektą. Tai kainuos laiko, finansinių išteklių. Bet ko nepadarysi dėl nepriklausomybės. Smagiau būti pačiam savo kiemo šeimininku nei jį dalintis su keliomis dešimtimis bobulyčių.
Ką labai svarbu žinoti – nuo 2017 metų leidžiama projektuoti ir statyti tik A+++ energinės klasės namus. Taip yra dėl aplinkosaugos. Tiesiog siekiama, kad kuo mažiau šilumos namas atiduotų į išorę. Taip saugomas ozono sluoksnis, atsinaujinantys ir neatsinaujinantys energijos ištekliai.

Patiko? Pasidalink

Stogo dangos – ką rinktis?

Turime teisę pasirinkti kur gyventi, kaip gyventi ir su kuo gyventi. Bet yra daugybė teisių apie kurias net nežinome. Ar žinote, kad šiferinės stogų dangos yra pavojingos, nes jas gaminant naudojamas azbestas? O azbestas pavojingas žmonių organizmui. Dėl to Europos Sąjunga finansuoja stogų dengimo programas. Žmonėms apmokama pusė stogo dangos kainos. Žmonėms belieka patiems sumokėti tik už pusę dangos ir pasirūpinti stogo uždengimu. Stogo dengimo darbai yra gana brangūs ir dažniausiai kainuoja tiek pat kiek ir pati stogo danga. Tačiau lietuviai yra labai naginga tauta ir darbus dažnai atlieka patys. Tame yra tiek privalumų tiek ir trūkumų. Pagrindinės problemos, atsirandančios, kai stogą dengiate patys – nustoja galioti garantija.

Kokios garantijos?

Garantinių įsipareigojimų niekas nemėgsta vykdyti ir visi ieško galimybės kaip nuo to išsisukti. Garantija vandens čiaupui dažniausiai negalios jei neturite įsirengę vandens nukalkinimo ar nugeležinimo filtrų. Taip pat, dažnai reikalaujama, kad maišytuvą montuotų specialistas profesionalas, turintis sertifiaktą. Nes priešingu atveju garantija taip pat negalios. Betr grįžkime prie temos esmės. Stogo dangos montavimas yra sritis tikrai reikalaujanti tam tikrų žinių ir pasiruošimo. Visų pirma – svarbu ne tik stogo dangos sumontavimas, bet ir pasiruošimas stogo dangos sumontavimui. Reikia pasirūpinti, kad pagrindas, ant kurio bus montuojama stogo danga, būtų lygus. O po juo būtų išklota vėjui ir vandeniui atspari plėvelė.

Nors tai kas sudėta po stogu galų gale nesimatys, bet būtent nuo to priklausys tolimesnė darbų kokybė, ilgaamžiškumas. Pasitaiko atvejų, kad sumontuojama stogo danga, o jau po kelių mėnesių pradeda pro tarpus vėgti vanduo. Dažnai taip nutinka dėl prasto pakloto ir ypač po žiemos. Žiemą ant stogo susidarius storam, sunkiam sniego sluoksniui jis pradeda deformuotis, atsiranda plyšiai, danga išsiklaipo. Blogiausia, kad situacijos pataisyti apskritai nebebūna įmanoma. Reikalingas tiesiog stogo dangos nuėmimas ir keitimas nauja stogo danga. Tam retai kas ryžtasi. Tad danga būnam nauja, bet kreiva ir nepraktiška. Dar viena stogo dangos montavimo problema – tada kai pro plyšius ant stogo pripustoma sniego. Lietaus vanduo gražiai nubėga žemyn, tačiau atėjus žiemai prasideda problemos. Pro plyšius ant stogo pripustoma sniego. Taip nutinka dėl to, kad pustoma įvairiomis kryptimis ir sniegas tiesiog didele vėjo jėga „pakišamas“ tarp čerpių ar kitų stogo dangos lakštų.

Vėjalantės ir stogai

Tam naudojamos vėjalentės, kraigai ir kiti stogo skardos lankstiniai. Stogo kraštai tiesiog sutvarkomi naudojant skardos lankstiniui. Skardos lankstiniais sutvarkomos ertmės, pro kurias gali patekti sniegas, pro kurias gali pūsti vėjas. Tad stogo dengimas vistiek, galų gale baigiasi skardininko darbais. Skardininkas turi sutvarkyti, užisoliuoti visus stogo kampus, kad nepatektų vėjas, drėgmė, sniegas. Tad atidžiai rinkitės stogdengius ir pasirūpinkite, kad vienas stogdengys ar jo brigada atliktų visus darbus. Jei vienur pirksite medžiagas, kiti dengs stogą, o treti atliks skardinimo darbus tai galų gale neliks kaltų. Nes nutikus nelaimei vieni kaltins kitus. Skardininkas kaltins stogdengius, stogdengys – skardininką arba prastos kokybės stogo dangą, o stogo dangos pardavėjas – prastą dangos montavimą.

Patiko? Pasidalink

Kai kurie geodezijos istorijos bruožai

Geodeziniai metodai hidrotechnikoje ir statyboje buvo taikomi senovės Egipte dar XX—XVIII a. pr. m. e. Dešimtajame dešimt­metyje pr. m. e. Kinijoje buvo speciali geodezinė tarnyba, skirta topografiniams darbams atlikti. VII a. pr. m. e. Babilone, Asiri­joje ir Sumerų valstybėje molio plytelėse buvo sudarinėjami spe­cialūs ir geografiniai žemėlapiai. VI a. pr. m. e. tarp Nilo ir Raudonosios jūros veikė kanalas su drėkinimo sistemomis. Tuo metu atlikti ir pirmieji Zemės matavimai. Paminėtini graikų moks­lininko Eratosteno III a. pr. m. e. atlikti Zemės matavimai, nu­statant geografinio laipsnio linijinj dydj.

Geodezinių matavimų vystymasis

Geodezija ypač pradėjo vystytis XVII a., kai I. Niutonas ir R. Hjugensas Zemės paplokštumą nustatė grynai teoriškai, o Pran­cūzijos mokslų akademija, siekdama nustatyti Zemės formą, at­liko geografinio laipsnio matavimus Prancūzijoje, Peru ir Lap­landijoje. XVIII a. pradžioje pradėta domėtis Zemės reljefu, im­ta vaizduoti jj planuose ir žemėlapiuose, jvestas tarptautinio ilgio matas — metras. Atsirado nauji, patogesni matavimo prietaisai. Vystant šalitl gynybą ir ekonomiką, imta sudarinėti planus ir žemėlapius.

Geodeziniai matavimai Lietuvoje (Vilniuje) pradėti vykdyti jau XVI a., sudarant Lietuvos—Lenkijos 1512 bei 1526 metų žemėlapius, taip pat Valakų reformos metu, ruošiant karališkųjų žemių ir kai ku­rių didikų dvarų planus. Apie 1589 m. M. Strubičius, pasinaudo­jęs maršrutine nuotrauka, daryta 1575-1580 m. žygio j Pskovą metu, sudarė Lietuvos, Livonijos ir Maskvos kunigaikštystės 1: 170 000 mastelio žemėlapi. 1548 m. lietuvis geodezininkas A. Vydas pirmą kartą sudarė Maskvos valstybės žemėlapi. Pirmuo­sius tikslius ir didelės apimties geodezinius darbus 1590-1600 m. atliko Trakų vaivada Mikalojus Kristupas Radvila. Remiantis jo darbais, 1613 m. išleistas 1 : 300 000 mastelio keturių lapų Lietu­vos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis. Jis buvo tiksliausias iš to meto Europos žemėlapių. 1790-1800 m. buvo atliekami geo­deziniai darbai, sudarant Kauno, Vilniaus ir Gardino planus. Prie jų prisidėjo ir žinomas architektas L. Stuoka-Gucevičius, tuo me­tu Vilniaus universitete dėstęs. geodeziją. 1801-1806 m. buvo tyrinėjamas Nemuno žemupys. Darbams vadovavo žinomas Lietu­vos istorikas T. Narbutas. Tyrinėjimai buvo tęsiami ir vėlesniais metais, nes vandens keliai to meto gyvenime buvo ypač svarbūs. Dar 1796 m. buvo mėginimų Nemuną sujungti su Venta. Pradėta kanalo statyba ties Kurtuvėnais sustojo. Vertinga geodezinė nuo­trauka, ruošiant 1 : 33 300 mastelio žemėlapi, buvo padaryta Su­valkijoje 1795-1800 m. Kartografuojamoji teritorija jau buvo suskirstyta lapais (su sąlygine koordinačių sistema). Klaipėdos krašte XVIII—XIX a. pradžioje atlikta nemaža geodezinių ma­tavimų, ruošiant 1 : 50 000 ir 1 : 150 000 mastelių žemėlapius. 1872 m. Klaipėdos krašte pradėta daryti menzulinė 1 : 25 000 mas­telio nuotrauka. Ja remiantis, 1875 m. buvo sudarytas 1 : 100 000 mastelio žemėlapis. Juo naudotasi, sudarant daug vėlesnių ž’emė­lapių. Likusioje Lietuvos dalyje geodezinius ir kartografinius darbus vykdė carinės Rusijos generalinio štabo, inžinerijos, ar­tilerijos karininkai.

Trianguliacijos darbai

1816-1820 m. pulkininkas K. Teneris atliko tikslius pirmos eilės trianguliacijos darbus. Jam padėjo ir kartu dalyvavo Vil­niaus universiteto profesoriai ir specialistai: J. Chodzka, M. Gluš­nevičius, J. Sniadeckis, P. Slavinskas, M. Zilinskas ir kt. Prū­sijoje sėkmingai dirbo kiti Lietuvos geodezininkai: J. Narūnavi­čius, J. Vainauskas su sūnumi ir kt. J. Narūnavičiaus išleistas vadovėlis (Geometria albo Rozmiar) buvo pagrindas leidžiant daugeli vėlesnių vadovėlių Prūsijoje ir Lenkijoje.

1826 m. Vilniaus universitete buvo isteigta Geodezijos kated­ra. Jos pirmuoju vedėju paskirtas A. Šakinis.

1871-1897 m., pradėjus Lietuvoje plačiai tiesti plentus ir ge­ležinkelius, buvo atlikta daug tikslios niveliacijos matavimų. Pa­statyta apie 100 reperių.

Ypač suaktyvėjo geodeziniai darbai 1924 m., įsteigus Pabaltijo geodezinę komisiją. Buvo atliekama pirmos eilės trianguliacija (vadovas M. Ratautas), didelio tikslumo niveliacija (vadovas P. Butrimas). Geofiziniams darbams vadovavo K. Sleževičius, astronominiams B. Kodatis. 1940 m., atkūrus Tarybų valdžią Lietuvoje, Kauno universitete buvo jsteigta geodezijos katedra ir pradėta ruošti inžinieriai geodezininkai.

Šaltinis: matavimai24.lt – geodeziniai, kadastriniai matavimai Vilniuje

taip aktualu šiai dienai: Kadastriniai matavimai – kaip išsirinkti matininką?

Patiko? Pasidalink

Padangos pigiau: kur pirkti?

Dažnas vairuotojas susimąsto, kur gali būti perkamos padangos pigiau – juk tuomet, kai tenka pakeisti visas keturias padangas, tai kainuoja ne taip ir pigiai, taigi, nieko nuostabaus, kad kyla klausimas, kur gali būti perkamos padangos palankiausiomis kainomis.

Kaip išleisti mažiau pinigų padangoms

Norint išleisti mažiau pinigų, neretai yra pasvarstoma apie naudotų padangų įsigijimą, tačiau, tenka pripažinti, kad toks pasirinkimas pasiteisina tikrai ne visada: naudotos padangos neretai tarnauja ne taip ilgai, kaip norėtųsi, todėl vertėtų pagalvoti apie naujų padangų įsigijimą pigiau Vilniuje. Vienas geriausių pasirinkimų – tai internetinės padangų parduotuvės, kurios iš tiesų gali būti puikiu pasirinkimu gana dažnose situacijose: toks apsipirkimo būdas ne tik gali padėti sutaupyti pinigų, bet irbrangaus laiko, kas šiandien yra aktualu praktiškai kiekvienam.
Taigi, jei jus domina padangos pigiau, tokiu atveju galite paprasčiausiai apsilankyti specializuotose padangų parduotuvėse internete, ir tam tikrai neteks sugaišti daug savo brangaus laiko. Galėsite palyginti, kokias padangų kainas yra nustatę skirtingi pardavėjai, ir tai tikrai leis pasirinkti tokią parduotuvę, kurioje prekės yra parduodamos pačiomis palankiausiomis kainomis.

Padangų užsakymas

Nors kartais manoma, kad internetu užsakomų padangų gali tekti laukti labai ilgai, bet, tenka pripažinti, kad tai tikrai nėra tiesa: Lietuvos pardavėjai neretais atvejais įsipareigoja užsakytas prekes pristatyti ne ilgiau nei per kelias darbo dienas, taigi, per šį laikotarpį ir užsakytos automobilių padangos taip pat galės labai greitai pasiekti užsakovą.
Taip pat svarbu yra tai, kad padangas galėsite užsakyti bet kada, kada tik atrasite tam kelias laisvas minutes: per šį laiką galėsite išsirinkti ir užsakyti jus dominančias prekes, ir tuomet beliks laukti, kada jūsų užsakytos prekės bus pristatytos.
Internetinėse parduotuvėse prekių pasirinkimas visada yra labai gausus, tad visai nesvarbu, kas jus domina:automobilių padangos ar kitos prekės, bet kokiu atveju galite būti ramūs, kad čia rasite pakankamai nemažą įvairių prekių pasirinkimą.
Taigi, abejoti neverta: jei norite įsigyti padangų pačiomis palankiausiomis kainomis, internetinės parduotuvės iš tiesų gali būti pačiu geriausiu pasirinkimu: čia rasite tikrai gausų įvairių prekių pasirinkimą, ir norimas prekes galėsite užsakyti iš tiesų labai greitai bei paprastai.

Naujos padangos Vilniuje – padangupartneris.lt tai turintis didelį naujų ir naudotų padangų asortimentą Vilniuje.

Patiko? Pasidalink

SEO paslaugos: nuo ko priklauso jų kainos?

Enternet įmonė jau ne vienerius metus teikia paslaugas, kurios pravers tuo atveju, jei planuojate kurti verslą. Tačiau būtina akcentuoti, jog Enternet paslaugos yra įvairios, o jų kaina kiekvieną kartą taip pat būna skirtinga. Taip yra todėl, jog būtent šių paslaugų kaina įtakoja tam tikri veiksniai. Būtent šie veiksniai kone kiekvieną kartą sudaro skirtingą kombinaciją, o galutinis rezultatas – vis kita kaina. Tad nuo ko iš priklauso tai, kiek teks mokėti už vieną ar kitą šios įmonės paslaugą?
Pats svarbiausias rodiklis yra paslaugos rūšis. Kaip žinia, ši įmonė siūlo ne vieną, o kelias paslaugas, tad natūralu, jog jos yra įkainotos skirtingai.
Ne ką mažiau svarbu yra ir paslaugos mastas.

SEO paslauga bei internetinės svetainės kūrimas

Štai, pakalbėkime plačiau apie dvi paslaugas, kurias teikia ši įmonė: SEO paslauga bei internetinės svetainės kūrimą. Nors tiek viena, tiek kita paslauga yra aiškiai bei tiksliai įvardintos, reikia pastebėti, jog abiejų šių paslaugų mastai gali būti labai skirtingi. Pavyzdžiui, jei yra kalbama apie internetinę svetainę, reikia pastebėti, jog vienu atveju, jos turinį gali sudaryti vos keliolika sakinių, tačiau gali būti kuriama ir tokia internetinė svetainė, kurios turinį sudarys ne vienas išmatas sakinių. Kaip matyti, antrasis variantas yra tas variantas, kai paslaugos. t.y., internetinės svetainės kūrimo, mastas yra gerokai didesnis nei pirmuoju atveju, todėl natūralu, jog būtent antruoju atveju už paslaugą teks mokėti šiek tiek daugiau. Kitais žodžiais tariant, kuo didesnis yra paslaugos mastas, tuo daugiau teks mokėti.

Seo paslaugos

Na, o dabar – pats metas aptarti ir dar vieną veiksnį, nuo kurio priklauso, kiek kainuos seo paslaugos. Tai – terminas. Ne paslaptis, jog šios įmonės teikiamos pasaugos yra tos paslaugos, kurių neįmanoma suteikti per kelias valandas ar vieną dieną – dažniausiai yra reikalingas šiek tiek ilgesnis laiko tarpas. Tačiau taip pat negalima nepastebėti, jog yra tokių klientų, kurie pageidauja, kad paslauga būtų atlikta kuo greičiau. Tokiu atveju iš anksto verta nusiteikti, jog paslauga kainuos šiek tiek daugiau.
Kaip matyti, svarbiausi veiksniai, nuo kurių priklauso, kiek kainuos šios įmonės paslaugos, yra šie: paslaugos rūšis, jos mastas bei atlikimo terminas.

Patiko? Pasidalink

KROVINIŲ VEŽIMO TECHNOLOGIJŲ ASPEKTAI

Analizuojant krovinių vežimo organizavimo technologinius as­pektus dažnai susiduriama su logistikos samprata. Pastaruoju metu vis dar vyrauja nuomonė, kad logistikos veikla yra vos ne identiška gabenimui, pervežimams. Šiek tiek mažesnis procentas galimų res­pondentų atsakytų, kad ji susijusi su sandėliais ir, matyt, labai men­kas procentas žino, kad tai kompleksinė veikla, užtikrinanti produkto kelią nuo žaliavų šaltinių iki gamybos ir galiausiai iki galutinio vartotojo. Šiuolaikinis verslas apima įvairias veiklos sritis. Bet kuri praktinė veikla reikalauja tam tikro teorinio pagrindimo formuluojant apibendrintas sąvokas, leidžiančias vėliau operuoti visiems supran­tamais apibrėžimais, aiškiai suvokiant analizuojamo reiškinio esmę. Tačiau vis dar galima daryti prielaidą, kad praktinėje verslo aplinkoje pakankamai dviprasmiškai vertinama logistikos sąvoka ir logistikos veiklos bei funkcijų apibrėžimas. Šią prielaidą gali iliustruoti pavyz­dys, kad nemažai transporto įmonių, atliekančių tik transportavimo funkciją, vartoja logistikos terminą, kuris daugeliu atvejų yra rekla­minis aspektas. Iš dalies tai visai suprantama, nes logistika, kaip sa­varankiškas mokslas, yra naujas. Jis turi glaudų ryšį su kitomis verslo veiklos rūšimis, tokiomis kaip finansai, technologijos, marketingas, ir nėra iki galo aiškiai išanalizuotas mokslinėje ir praktinėje verslo organizavimo literatūroje.

Verslo logistika krovinių pervežime

Iki pat XX amžiaus pradžios tokios sąvokos, kaip verslo logisti­ka, nebuvo. Šiuo laikotarpiu buvo puikiai žinomas karinės logistikos terminas ir tai nėra nieko stebėtino, kadangi karinė logistika atsirado dar viduramžiais ir kaip savarankiškas taikomasis karinės taktikos ir strategijos mokslas susiformavo XIX a. Verslo logistikos atsiradimas siejamas su dviem pagrindiniais aspektais XX a. ketvirtojo de­šimtmečio ekonomine krize Jungtinėse Amerikos valstijose ir karinės logistikos laimėjimais po Antrojo pasaulinio karo 1945 metais. Pir­masis aspektas siejamas su tam tikra verslo organizavimo tradicija, vyravusia iki ketvirtojo dešimtmečio ekonominės krizės. Teigiama, kad egzistuoja du verslo organizavimo metodai: verslas, orientuotas į gamybą, ir verslas, orientuotas į vartotoją. Verslo orientavimas į ga­mybą sukelia nemažai problemų, kurios atsiliepia verslo efektyvu­mui, nes šiuo atveju visas verslo organizavimo dėmesys sutelkiamas tik į gamybą, o tai reiškia, kad glaudžiai integruojamos tiekimo ir gamybos sistemos, t. y. gamyba aprūpinama reikiamomis žaliavomis, ištekliais ir priemonėmis. Stengiamasi pagaminti kiek įmanoma di­desnį prekių kiekį, kuris paskui bus parduodamas „galimam“ vartoto­jui. Kitaip tariant, vartotojo „ieškoma“ ir jam siūlomos jau pagamin­tos ir sandėliuose laikomos prekės. Siūlomos ne tik prekės, bet ir iš esmės fiksuota prekės kaina, kadangi gamybos sąnaudos ir prekių paskirstymo sistema nebuvo derinama su vartotojo poreikiais, o svarbiausia pirkimo galimybėmis. Toks verslo organizavimo meto­das yra tinkamas deficito sąlygomis arba esant labai potencialiam vartotojui, galinčiam pirkti didelius kiekius įvairių prekių ir nesigili­nančiam į prekės kainą. Tačiau staiga pasikeitus vartotojo perkamajai galiai trapi „tiekimo-gamybos-vartotojo“ sistema žlunga, sukelianti perprodukciją ir didžiulių gamybos nuostolių.

Kaip galimas minėtų verslo problemų sprendimo būdas yra būti­nybė visas produkto tiekimo, gamybos ir paskirstymo sistemas su­jungti į vieną bendrą integruotą sistemą (1 pav.).

Verslo orientavimas į gamybą

Verslo orientavimas į gamybą yra neefektyvus, nes negali užtik­rinti ilgalaikio vartojimo aprūpinimo ir pajamų gavimo iš vartotoj ų. Verslo orientavimas į vartojimą sudaro galimybę tikslingai tenkinti kintančius klientų poreikius. Šiuo atveju glaudžiai integruotos „tie- kimo-gamybos-paskirstymo“ sistemos menamas veikimo atskaitos taškas yra vartotojo sistemoje. Tai reiškia, kad pirmiausia vartotojas išsako vienos ar kitos prekės poreikį, kuris yra per tarpininkų sistemą perduodamas gamybai, o jei gamyba neturi reikiamų išteklių, ji tiks­lingai juos užsako per tiekimo sistemą. Tikslingas užsakymas reiškia, kad perkama tik tiek žaliavų, kiek jų reikia pagaminti reikiamą pre­kių skaičių, kurių pageidauja vartotojas.

Šiuo puikiu straipsniu ir įžvalgomis pasidalino www.damtransa.lt. Taip pat kitas įdomus straipsnis: Krovinių padėklų tipai ir tvirtinimo priemonės

Patiko? Pasidalink

Kokiu aspektu yra vertinamas transporto elementas logistinių pirkimų funkcijoje?

Priemonės, materialaus srauto sistemos valdymui

Pirmas būdas. Logistikos tiekimo grandinę valdanti įmonė. Logistikos tiekimo grandinės valdančios įmonės įkūrimas (fourth part logistic, fifth part logistic = 4PL, 5PL).

Privalumai: aiškus valdymas ir greita reakcija į pasikeitusius aplinkos pokyčius.

Trūkumai: brangu, kaina; įmonė nekurianti produkto; įmonių suvokimas, kad joms to nereikia.

II būdas. Sinchronizuotų kontraktų pagrindu. Įmonės pasirašo sutartis, kurios įvertina kitų įmonių interesus.

III būdas. Fizinis komunikavimas virtualioje erdvėje.

Įvairūs konferenciniai ryšiai, skype ir t.t. Privalumai: pigu, greita, nereikia važiuoti. Trūkumai: moderatoriaus klausimas, komunikatorių skaičius, darbo laikas pasaulyje (skirtingos laiko juostos), kultūriniai skirtumai (kalbos barjerai, t.t.)

IV būdas. Bendra logistikos tiekimo grandinės valdymo sistema. T.y. sistema kuri rodytų realią būklę, kas yra realus vartojimas ir realaus vartojimo būklė. (Pvz.: prekės pirkimas kioske, sužinomas net pas žaliavų tiekėją.

  • Globali logistika
  • Reversinė logistika
  • Logistikos perspektyvos

Mr. Smith istorija. Atskiri taškai pasaulyje, kaip atskiros įmonės, tačiau jokio sąryšio. Globali politika, dokumentacija, ryšiai, kultūriniai ypatumai (marketingas)..

Reversinė logistika – t.y. procesai, susiję su materialaus proceso judėjimu atbuline eiga.

Jos sunkumai:

  • Apimčių, kiekio planavimo ir prognozavimo;
  • Kokybės kontrolės;
  • Surinkimo, transportavimo problemos.

Informaciniai srautai:

  • Gali lenkti materialiuosius srautus
  • Priešingos krypties – informacija apie užsakymą
  • Tos pačios krypties išankstinis pranešimas apie krovinio atvykimą.
  • Judėti kartu su mat.
  • Eiti iš paskos materialiųjų srautų ir priešinga kryptimi – krovinio priėmimo informacija, pretenzijos, patvirtinimai.

Pokytis aplinkoje yra Įvykis, o tas įvykis yra informacinio srauto atsiradimo priežastis. Srauto nešėjai yra technologinės priemonės arba žmogus. Stengiamės daryti viską, kad nešėjas būtų ne žmogus, o technologinis kanalas. Srauto intensyvumas – informacijos kiekis perduodamas per tam tikrą laiko tarpą.

Informacinio srauto valdymas:

Reikia pasirinkti tik tokį informacijos kiekį bei sudėtingumą, kad jinai būtų lengvai pasiekiama, prieinama, praleidžiama per kitus kanalus. Kad niekas nestrigtų. Jeigu reikia kažką keisti, koreguojam patį informacinį srautą, nes taip yra pigiau.

Informacijos kokybė

Tiesiogiai neįtakojanti darbo sprendimus. Tai yra didelė problema, nes ji užims saugyklas, vietas, bus per daug nedarančios įtakos informacijos kiekio. Kokybiškos informacijos samprata: du šaltiniai, vienas – taip, kitas – ne, tai tada neobjektyvu, o kai yra trys sprendžiamieji tada maždaug ok – du – taip, vienas ne. Kokybiškas daviklis – trijų kitų daviklių sistema. Tačiau visi šie trys, ar keli info šaltiniai turi būti tos pačios aplinkos, toje pačioje aplinkoje, bet pasitaiko kad aplinkos ir skiriasi, dėl to turi būti tam tikras mechanizmas tikrinti (ar tiriant rinkas) ar yra vienodos sferos.

Objekto informacijos priėmimo barjeras – trukdžiai atsirandantys informacijos sklidimo metu, tai supratimo skirtumai, fiziologiniai, biologiniai, technologiniai. Mes net negalime matyti ir suprasti visiškai objektyvią realybę, o tik priartėti prie jos, nes visąlaik žmogus formuoja subjektyvią info.

Sensorinė informacija – veiklos informacija, aiškink neaiškinęs – bet vis tiek nesupras, kai nepačiupinės. (Nepriima informacijos, kol neparodysi, linkę į praktinę veiklą.)

Projektas „Saturnas“

Projektas „Saturnas“ – sugalvotas GMotors gamykloje. Gana gaminti automobilius, kurie niekam nereikalingi, o turime prisitaikyti ir daryti pagal klientų poreikius. Elektroninės duomenų sistemos (EDS) komunikacijų tinklas, GM gamykla, tiekėjai. Žmogus pasirenka visus parametrus, ir jo užsakymas tampa individualus, turi savo nr. eina į gamyklą, tuomet gamykla išskaido jo užsakymą reikiamiems tiekėjams (durų spalva, kongiškė, ratai) į dar skirtingus mažesnius užsakymus, ir tuomet keliaujant atgal į gamyklą viskas yra surenkama į kliento užsakymo numerio – mašina. Serijinis, bet individualus, konvejerinė sistema, tačiau komplektuojamas. Didžiausia problema – ilgas laikas. Užlaikomas informacinis srautas, pirmiausia tinkle. Kol klientas galvos – tol bus užlaikomas infosrautas.

Logistikos informacinės sistemos – personalo, įrangos, procedūrų visuma, kuri daro svarbią informaciją prieinamą logistikos vadovui planavimo, valdymo ir kontrolės tikslams..

Užsakymo proceso posistemė – tai sistema, tvarkanti užsakymus, valdanti sistemos dalis, nes užsakyme krūva infosrautų, kurios reikia valdyti priimti.

Sprendimo palaikymo posistemė – šita posistemė skirta spręsti nestruktūrines problemas, atsirandančias vykdant užsakymą, bet nebūtinai. Procedūros, įranga, personalas.

Tyrinėjimai ir duomenys – sistemos dalis, skirta stebėti aplinką, nes įmonė turi žinoti kas jinai tokia ir kaip jin atrodo.

Pranešimai ir gaunama informacija – sistemos dalis, į kurią ateina informacija iš įvairių aparatinių modelių (skaneris, GPS.)

šaltinis: vezam123.lt – krovinių pervežimas Vilniuje. Mūsų draugai pasidalino savo informaciją apie krovinius ir logistiką.

Patiko? Pasidalink