Kuo greičiau važiuoja automobilis, tuo greičiau vairuotojas turi atlikti jam įprastus veiksmus. Pavyzdžiui, aplenkdamas jis turi suvokti eismo aplinkybes, jas įvertinti, nuspręsti lenkti ir įvykdyti reikalingus veiksmus. Eismo nelaimės lenkiant dažniausiai įvyksta ne dėl to, kad vairuotojas pažeidžia eismo taisykles, o dėl klaidos įvertinant aplinkybes, kurios, greitai važiuojant, komplikuojasi. Svarbiausia įvertinti lenkimo laiką ir kaip tik tą laiką, per kurį lenkiantysis automobilis bus išvažiavęs iš užimamos eismo eilės. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad kelio aplinkybės gali netikėtai komplikuotis. Pavyzdžiui, jeigu lenkiamas automobilis truputį padidina greitį (kai lenkiama dideliu greičiu), staiga pailgėja lenkimo kelias, o į tai nebuvo atsižvelgta iki lenkiant. Susidarius tokiai eismo situacijai, reikia iš naujo ir greitai apskaičiuoti, ar, padidinus greiti, lenkti toliau, jeigu tai įmanoma dėl iš priekio važiuojančių automobilių, ar nebelenkti. Lenkiančių automobilių vairuotojų klaidos tuo lenkimo metu sukelia daugiausia eismo nelaimių. Todėl lenkiant labai svarbu įvertinti priešpriešinių automobilių greitį, palyginti tą greitį su savo bei lenkiamojo automobilio greičiais ir šio sudėtingo vertinimo pagrindu nuspręsti lenkti ir aplenkti nepamirštant, kad eismo situacija gali pasikeisti.
Eismo saugumas reikalauja lenkti tokiu greičiu, kuris priklausomai nuo lenkiamojo automobilio greičio garantuotų reikalingą matomumą, leidžiantį gerai suvokti eismo aplinkybes. Manoma, kad optimalus lenkiamojo ir lenkiančiojo automobilių greičių skirtumas turi būti 10-20 km/h. Saugaus lenkimo sąlygos dažniausiai naudojamų greičių diapazone.
Žinoma, kad greitis fiziškai organizmo neveikia, t. y. žmogus jo nejaučia, jeigu greitis pastovus ir važiavimo kryptis nesikeičia. Šiuo atveju žmogaus organizmas gali išlaikyti bet kokį greitį.
Automobilių supirkimas Klaipėdoje
Paprastai automobilio greitis netgi gerame ir lygiame kelyje nuolat kinta (aplenkimai, įkalnės, stabdymas ties pervažomis), o keičiantis kelio krypčiai ir profiliui, keičiasi ir važiavimo kryptis.
Bent kiek pakitus greičiui arba krypčiai, susidaro pagreičiai: pirmuoju atveju linijiniai, antruoju — radialieji, arba įcentriniai.
Pagreičiai, keičiant automobilio važiavimo kryptį, yra nedideli ir trumpalaikiai, todėl praktiškai didelės reikšmės neturi.
Užvažiavus ant kliūties ir susidūrus, pagreičiai yra dideli ir priklauso nuo automobilio greičio susidūrimo momentu.
Automobiliui susidūrus su kliūtimi, kai pagreitis 50 m/s2, automobilyje esančio žmogaus kūną veikia inercijos jėga, penkis kartus viršijanti jo kūno svorį.
Toks perkrovimas gali sunkiai sužaloti.
Vairuotojo reakcija ypač svarbi vairuojant automobilį
