Kai kurie geodezijos istorijos bruožai

Geodeziniai metodai hidrotechnikoje ir statyboje buvo taikomi senovės Egipte dar XX—XVIII a. pr. m. e. Dešimtajame dešimt­metyje pr. m. e. Kinijoje buvo speciali geodezinė tarnyba, skirta topografiniams darbams atlikti. VII a. pr. m. e. Babilone, Asiri­joje ir Sumerų valstybėje molio plytelėse buvo sudarinėjami spe­cialūs ir geografiniai žemėlapiai. VI a. pr. m. e. tarp Nilo ir Raudonosios jūros veikė kanalas su drėkinimo sistemomis. Tuo metu atlikti ir pirmieji Zemės matavimai. Paminėtini graikų moks­lininko Eratosteno III a. pr. m. e. atlikti Zemės matavimai, nu­statant geografinio laipsnio linijinj dydj.

Geodezinių matavimų vystymasis

Geodezija ypač pradėjo vystytis XVII a., kai I. Niutonas ir R. Hjugensas Zemės paplokštumą nustatė grynai teoriškai, o Pran­cūzijos mokslų akademija, siekdama nustatyti Zemės formą, at­liko geografinio laipsnio matavimus Prancūzijoje, Peru ir Lap­landijoje. XVIII a. pradžioje pradėta domėtis Zemės reljefu, im­ta vaizduoti jj planuose ir žemėlapiuose, jvestas tarptautinio ilgio matas — metras. Atsirado nauji, patogesni matavimo prietaisai. Vystant šalitl gynybą ir ekonomiką, imta sudarinėti planus ir žemėlapius.

Geodeziniai matavimai Lietuvoje (Vilniuje) pradėti vykdyti jau XVI a., sudarant Lietuvos—Lenkijos 1512 bei 1526 metų žemėlapius, taip pat Valakų reformos metu, ruošiant karališkųjų žemių ir kai ku­rių didikų dvarų planus. Apie 1589 m. M. Strubičius, pasinaudo­jęs maršrutine nuotrauka, daryta 1575-1580 m. žygio j Pskovą metu, sudarė Lietuvos, Livonijos ir Maskvos kunigaikštystės 1: 170 000 mastelio žemėlapi. 1548 m. lietuvis geodezininkas A. Vydas pirmą kartą sudarė Maskvos valstybės žemėlapi. Pirmuo­sius tikslius ir didelės apimties geodezinius darbus 1590-1600 m. atliko Trakų vaivada Mikalojus Kristupas Radvila. Remiantis jo darbais, 1613 m. išleistas 1 : 300 000 mastelio keturių lapų Lietu­vos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis. Jis buvo tiksliausias iš to meto Europos žemėlapių. 1790-1800 m. buvo atliekami geo­deziniai darbai, sudarant Kauno, Vilniaus ir Gardino planus. Prie jų prisidėjo ir žinomas architektas L. Stuoka-Gucevičius, tuo me­tu Vilniaus universitete dėstęs. geodeziją. 1801-1806 m. buvo tyrinėjamas Nemuno žemupys. Darbams vadovavo žinomas Lietu­vos istorikas T. Narbutas. Tyrinėjimai buvo tęsiami ir vėlesniais metais, nes vandens keliai to meto gyvenime buvo ypač svarbūs. Dar 1796 m. buvo mėginimų Nemuną sujungti su Venta. Pradėta kanalo statyba ties Kurtuvėnais sustojo. Vertinga geodezinė nuo­trauka, ruošiant 1 : 33 300 mastelio žemėlapi, buvo padaryta Su­valkijoje 1795-1800 m. Kartografuojamoji teritorija jau buvo suskirstyta lapais (su sąlygine koordinačių sistema). Klaipėdos krašte XVIII—XIX a. pradžioje atlikta nemaža geodezinių ma­tavimų, ruošiant 1 : 50 000 ir 1 : 150 000 mastelių žemėlapius. 1872 m. Klaipėdos krašte pradėta daryti menzulinė 1 : 25 000 mas­telio nuotrauka. Ja remiantis, 1875 m. buvo sudarytas 1 : 100 000 mastelio žemėlapis. Juo naudotasi, sudarant daug vėlesnių ž’emė­lapių. Likusioje Lietuvos dalyje geodezinius ir kartografinius darbus vykdė carinės Rusijos generalinio štabo, inžinerijos, ar­tilerijos karininkai.

Trianguliacijos darbai

1816-1820 m. pulkininkas K. Teneris atliko tikslius pirmos eilės trianguliacijos darbus. Jam padėjo ir kartu dalyvavo Vil­niaus universiteto profesoriai ir specialistai: J. Chodzka, M. Gluš­nevičius, J. Sniadeckis, P. Slavinskas, M. Zilinskas ir kt. Prū­sijoje sėkmingai dirbo kiti Lietuvos geodezininkai: J. Narūnavi­čius, J. Vainauskas su sūnumi ir kt. J. Narūnavičiaus išleistas vadovėlis (Geometria albo Rozmiar) buvo pagrindas leidžiant daugeli vėlesnių vadovėlių Prūsijoje ir Lenkijoje.

1826 m. Vilniaus universitete buvo isteigta Geodezijos kated­ra. Jos pirmuoju vedėju paskirtas A. Šakinis.

1871-1897 m., pradėjus Lietuvoje plačiai tiesti plentus ir ge­ležinkelius, buvo atlikta daug tikslios niveliacijos matavimų. Pa­statyta apie 100 reperių.

Ypač suaktyvėjo geodeziniai darbai 1924 m., įsteigus Pabaltijo geodezinę komisiją. Buvo atliekama pirmos eilės trianguliacija (vadovas M. Ratautas), didelio tikslumo niveliacija (vadovas P. Butrimas). Geofiziniams darbams vadovavo K. Sleževičius, astronominiams B. Kodatis. 1940 m., atkūrus Tarybų valdžią Lietuvoje, Kauno universitete buvo jsteigta geodezijos katedra ir pradėta ruošti inžinieriai geodezininkai.

Šaltinis: matavimai24.lt – geodeziniai, kadastriniai matavimai Vilniuje

taip aktualu šiai dienai: Kadastriniai matavimai – kaip išsirinkti matininką?

Patiko? Pasidalink