Kairiojo posūkio manevras yra vienas iš sunkiausių ir pavojingiausių

Įsidėmėtina, kad transporto priemonės, artėjančios iš priešingos krypties ir važiuojančios tiesiai, naudojasi pirmumo teise prieš automobilį, sukantį į kairę. Be to, pirmumo teisę turi taip pat tramvajų, kaip bėginių transporto priemonių, vairuotojai, kuriems privalome pripažinti pirmumo teisę netgi tuo atveju, kai jie suka, o mes važiuojame tiesiai. Sukant j kairę, jokiu būdu negalima tol kirsti važiuojamosios dalies ašies, kol nepravažiuos visos transporto priemonės, riedančios iš priešingos pusės. Taip pat nevalia užlipti ant tramvajaus bėgių, einančių gatvės ar kelio viduriu, jeigu tai trukdo tramvajui judėti.

Intensyvaus eismo sankryžoje, netgi reguliuojamoje šviesoforu, reikia vadovautis reguliuotojo gestais, be kurių pagalbos sukti kairę ne tik sunku, bet dažnai netgi pavojinga arba iš viso neįmanoma. Reguliuotojas, pamatęs įjungtą kairiojo posūkio rodiklio signalą, nurodys to automobilio vairuotojui vietą, kurioje teks palaukti, ir paskui, tinkamu momentu sustabdęs 1 minutei eismą priešinga kryptimi, paleis jį į susikertančiąją gatvę. Šiuo atveju vairuotojas nežiūri šviesoforo signalų, o tik atidžiai seka reguliuotojo gestus ir veikia pagal jų nurodymus. Beje, visada, netgi šiuo atveju, būtina praleisti pėsčiuosius, pereinančius važiuojamąją susikertančiosios gatvės dalį, sustojant prieš pėsčiųjų perėją ir laukiant, kada bus galima toliau važiuoti.

Kairiojo posūkio manevras yra vienas iš sunkiausių ir pavojingiausių. Jam reikia sugebėjimo tiksliai suvokti situaciją ir mokėti valdyti automobilį griežtai pagal eismo taisykles. Bet koks neatidumas arba nedidelė rizika sukelia mažų mažiausia sąmyšį, o tam tikromis situacijomis net avariją ir paprastai nemažą, nes transporto priemonės iš priešingos krypties rieda dideliu greičiu ir jų vairuotojai esti įsitikinę savo pirmumo teise. Ir pagaliau posūkis į kairę gali būti iš viso uždraustas. Todėl vairuotojas turi atidžiai pasižiūrėti, ar nėra prieš sankryžą draudžiančiojo ženklo.

Dar vienas patarimas vairuotojams, mažiau patyrusiems ir atvažiavusiems iš miestų bei gyvenviečių su ne tokiu intensyviu eismu. Šie vairuotojai turi planuoti kelionę per didelio miesto centrą su intensyviu judėjimu taip, kad netektų sukti į kairę. Geriau ir saugiau jiems važiuoti per sankryžą tiesiai ir namų korpusus lenkti iš dešinės, kad, vis pasukdami į dešinę, galėtų išvažiuoti j gatvę, į kurią ketino ,patekti sankryža. Važiuodami toliau šia gatve, vairuotojai galės kirsti sankryžą tiesiai ir pasiekti tikslą be sunkaus ir pavojingo kairiojo posūkio.

Automobilių supirkimas Vilniuje

Baigiant reikėtų padaryti tokį perspėjimą. Vairuotojas, važiuojantis už kito automobilio, pamatęs, kad šis pamažu suka važiuojamosios dalies vidurio link, nors ir neįspėdamas kairiuoju posūkio rodiklio signalu, visada turi pagalvoti, kad tas automobilis gali sukti kairę nebūtinai prieš sankryžą arba joje. Jis gali pasukti ir į kairėje gatvės pusėje stovinčio namo vartus. Todėl, pamačius, kad priekyje automobilis suka važiuojamosios dalies vidurio link ir tuo metu įsižiebia jo „stop” signalas, elgiamasi taip, tarsi tas automobilis suktų kairę, netgi neįspėjęs, nors eismo taisyklės reikalauja įspėti. Vairuotojas neturi lenkti to automobilio iš kairės, o lenkdamas jį iš dešinės, privalo atidžiai stebėti, kad neišeitų arba neišbėgtų iš už jo pėstysis ir nepatektų tiesiog po jo automobilio ratais. Patyręs vairuotojas visada lengvai sugeba numatyti priekyje važiuojančio vairuotojo ketinimą vien tik pagal jo automobilio padėties pasikeitimą ir pagal greičio sumažinimą ir imasi reikalingų atsargumo priemonių.

VARIKLIO IR VARANČIŲ RATŲ KOMPONUOTĖS

REGĖJIMO NAKTĮ FIZIOLOGIJA

Patiko? Pasidalink

Greitis — vairuotojo draugas ir priešas

Pradėjus posūkį per dideliu greičiu, reikia stengtis šį sumažinti, bet jokiu būdu nestabdant ir nenukeliant kojos nuo droselio valdymo pedalo.. Tai sukelia šoninį slydimą, ir vairuotojas nebepajėgia suvaldyti automobilio. Šiuo atveju jis tegali padidinti nuvedimo kampą, netgi leisdamas nedaug slysti užpakaliniams ratams. Kaip žinoma, padidėjus nuvedimo kampui, padidėja pasipriešinimas judėjimui ir atitinkamai sumažėja automobilio greitis.

Šioje situacijoje didžiausia ir nedovanotina klaida — sumažinti variklio alkūninio veleno apsisukimus arba stabdyti. Tai patvirtina teorinis nagrinėjimas jėgų, kurios veikia automobilio ratus, darant posūkį.

Viršijus saugų greitį, nepakankamo pasukamumo automobilio visų pirma pradeda slysti šonu priekiniai ratai ir jis ima judėti tiesiai. Tik tuo momentu vairuotojas gali pristabdyti, nes mašina jau nerieda apskritimu.

Tuo pat metu jis turi sumažinti priekinių ratų pasukimo kampą, kad tie vėl sukibtų su keliu. Tik po to, jeigu automobilis dar neišvažiavo už posūkio ribos, vairuotojas turi vėl pamėginti nukreipti jį posūkiu.

Pažymėtina, kad automobiliai, kurių pirmiausia ima slysti šonu priekiniai ratai, yra patys pavojingiausi.

Kaip ir alyvos dėmės, labai pavojingos būna tos kelio vietos, kur jo paviršius pereina iš šiurkštaus į slidų. Vairuotojas, atlikdamas posūkį (nepastebėjęs tokios vietos), praranda automobilio valdumą, nes šonu slysta visi keturi ratai. Tada sunku suvaldyti mašiną, kadangi labai skiriasi jos greitis nuo to, kuriuo turėtų važiuoti slidžiu paviršiumi. Automobilį pristabdyti čia būtų didžiulė klaida.

Kas gi atsitinka su mašina, kai ji posūkyje didesniu greičiu nuvažiuoja nuo šiurkštaus paviršiaus ant slidaus? Per didelio pasukamumo automobilis slysta šonu į išorinę posūkio pusę užpakaline dalimi. Tokį slydimą galima likviduoti, sumažinus priekinių ratų pasukimo kampą. Nepakankamo pasukamumo automobilis nebevažiuoja posūkio linija, bet juda pirmyn posūkio linijos liestine.

Ką galima čia patarti? Tiesiog to vengti, kaip kad daro patyrę vairuotojai. Nepatyrę privalo pradėti posūkį atitinkamu greičiu ir labai atsargiai.

Greitis — vairuotojo draugas ir priešas

Greitis yra didelis automobilio privalumą, bet drauge ir pavojingas vairuotojo priešas. Galima drąsiai sakyti, kad automobilis ilgame nuotolyje išvysto vidutinį greitį, kuris viršija greitojo traukinio greitį. Čia jo pranašumas.

Tačiau tuo pat metu greityje slypi didelis pavojus. Mažas netikslumas ir gedimas, vairuotojo nerūpestingumas arba klaida duoda pasekmes nedelsiant, pavojus auga labai neproporcingai greičio didėjimo laipsniui.

Didžiausias šiandien automobilio priešas — korozija

Suomijos vairuotojai puikiai važiuoja bet kokiomis sąlygomis

Patiko? Pasidalink

Saugaus automobilio koncepcija

Sunku tikėtis, kad po 10 ar 15 metų automobilis bus idealus ir visiškai saugus. Tačiau, be abejo, ateityje automobiliai taps daug tobulesni.

Saugūs automobiliai jau seniai yra kuriami ir bandomi daugelyje pasaulio šalių. Norima sukurti tokį automobilį, kuriame per avariją nenukentėtų nei vairuotojas, nei keleiviai. Jis turėtų būti ne toks pavojingas ir pėstiesiems. Dėl to automobilio priekinė dalis konstruojama ne stati, o su nuolydžiu, kad užvažiavus ant pėsčiojo jis užkristų ant nuožulnaus variklio kapoto ir nepatektų po ratais. Anglų firma „Leyland” sukonstravo net specialų griebtuvą, kuris prilaiko žmogų ant variklio kapoto. Priemonės, padedančios suteikti skubią pagalbą ir evakuoti nukentėjusius iš avarijos ištikto automobilio, taip pat didina jo saugumą. Turėtų būti rūpinamasi ir stovinčio Automobilio saugumo užtikrinimu.

Sparčiai daugėjant pasaulyje automobilių, beveik visose šalyse daugėja ir autoavarijų. Jų kasmet pasaulyje įvyksta apie 55 mln., ir vidutiniškai kas devintas vairuotojas per savo amžių būna sužeidžiamas arba žūva.

Šoninis automobilio susidūrimas ar apsivertimas tie mažiau pavojingas kaip ir frontalinis. Avarijos metu turi kuo mažiau nukentėti ne tik automobilis, bet ir jame esantys žmonės. Eksperimentais nustatyta, kad ribinis slėgimas, kurį gali atlaikyti žmogus, susidaro 60-65 km/h greičiu važiuojančiam automobiliui atsitrenkus šonu medį ar stulpą.

Vienas iš pagrindinių elementų saugiame automobilyje — saugos diržai vairuotojui ir visiems keleiviams. Jau yra išbandyti saugos diržai, išsaugojantys keleivių gyvybę net frontalinio susidūrimo atveju važiuojant 65 km per val greičiu. Efektyvūs yra ir specialūs maišai, avarijos metu staiga prisipildantys oro. Įrengiamos ir nailoninės pneumatinės pagalvės, kurios susidūrus iškart prisipildo dujų.

Anksčiau vairuotojui būdavo labai pavojinga vairo kolonėlė: avarijos metu ji dažnai sužalodavo krūtinės ląstą. Dabartiniuose automobiliuose yra įrengiamos tokios vairo kolonėlės, kurios nuo smūgio susispaudžia arba „nulūžta”.

Kurdami saugų automobilį konstruktoriai ypač daug dėmesio skiria automobilio kėbului. Yra sukonstruoti tokie kėbulai, kurių vidurinė dalis (čia sėdi vairuotojas ir keleiviai) yra labai standi, o priekinė ir užpakalinė gana lengvai deformuojasi ir sumažina smūgio jėgą. Saugaus automobilio kėbulo šonai išklojami smūgio jėgą sumažinančiu sluoksniu iš plonos korio pavidalo aliuminio skardos ir poringo poliuretano.

Kai kurie eksperimentiniai automobiliai priekyje turi specialų buferį, išstumiamą važiuojant didesniu kaip 48 km per val. greičiu. Nuo smūgio avarijos metu toks buferis įsispaudžia į automobilį ir sumažina smūgio jėgą.

Tokie eksperimentiniai saugūs automobiliai yra daug sunkesni už šiuolaikinius lengvuosius automobilius, pvz., penkiavietis „saugus” automobilis sveria apie 2 tonas.

Automobilių supirkimas Vilniuje paslaugos teikiamos kai automobiliai jau yra nebevažiuojantys ar norima jo atsikratyti po avarijos.

Pėstieji daugiausia žūva patekę po automobilio priekiu. Todėl saugaus automobilio buferį bandoma įrengti žemiau, be to, jis turi minkštos medžiagos sluoksnį ir tokią formą, kad smūgis tektų didesniam žmogaus kojų paviršiui.

Kuriant saugius automobilius nemažai jau atlikta. Galima tikėtis, kad ateityje bus gaminami automobiliai saugūs juo važiuojantiems, ir pėstiesiems…

Šaltinis – Suomijos vairuotojai puikiai važiuoja bet kokiomis sąlygomis

Patiko? Pasidalink