Kavos receptai: Šaltas kefyras su kava, Kavos sumuštiniai

Kavos sumuštiniai. 100 g šokolado ištirpinama 3 šaukštuose šilto vandens. Įdedamas šaukštas sviesto ir šaukštelis tirpiosios kavos. Viskas gerai išmaišoma. Šitoks kremas užtepamas ant vieno sluoksnio biskvito ir užklojamas kitu tokiu sluoksniu. Prieš tiekiant sumuštiniai atšaldomi.

Kavos putėsiai. 6 porcijoms imama 200 g šaltos grietinėlės, 2 šaukštai labai šalto pieno ir suplakama. Atskirai išplakami 4 tryniai, po truputį juos beriant 150 g cukraus. Paskui įpilama 2 šaukšteliai kavos esencijos (arba šaukštelis tirpiosios kavos) ir atsargiai abu mišiniai sumaišomi. Prieš valgant putėsiai atšaldomi šaldytuve.

Tryniai sumaišomi su 4 šaukštais cukraus ir gerai ištrinami.

į juos supilami 4 puodukai labai stiprios kavos. Atskirai išplakami

baltymai ir atsargiai sumaišomi su tryniais. Kremas padalijamas porcijomis ir puošiamas vafliais.

Filtracija suteikia galimybę paruošti švarią kavą be tirščių

Kavos kremas želė. 6 šaukštai cukraus gerai ištrinami su 6 tryniais, įpilamos 3 stiklinės labai stiprios kavos su pienu. Mišinys užkaičiamas ant ugnies ir kaitinama, tik neleidžiama užvirti. Kai mišinys pakankamai sutirštėja, nukaičiamas nuo ugnies, pridedama 5-10 g nedideliame vandens kiekyje ištirpintos želatinos ir maišoma, kol visiškai atauš. Dar reikia įpilti 250 g grietinėlės, 100 g cukraus ir truputį vanilino. Kremas išpilstomas į puodukus ir pastatomas šaltoje vietoje. Prieš tiekiant kiekviena porcija puošiama plakta grietinėle su cukrumi.

Kremas želė su apelsinu žievelėmis. Sumaišoma 250 g grietinėles, 2 šaukštai pieno ir 3 šaukštai cukraus. Plakama, kol pasidaro putėsiai. įdedama 100 g smulkiai supjaustytų ir cukruje palaikytų apelsinų žievelių. Apie 5 g želatinos, ištirpintos nedideliame vandens kiekyje, sumaišoma su puoduku labai stiprios vos ir visa tai atsargiai supilama į jau paruoštą mišinį. Išpilstoma į nedidelius indelius ir apie valandą šaldoma.

Drėgnuoju būdu apdorojama tik geriausių rūšių kava

Šaltas kefyras su kava. Reikia 2 stiklinių kefyro, 100 g cukraus, šaukšto grietinėlės ir šaukšto tirpiosios kavos. Tinkamame inde išplakamas kefyras, paskui supilama grietinėlė, suberiamas cukrus ir kava. Visa tai gerai išmaišoma, išpilstoma puodukus ir atšaldoma.

Manų košė su kava. į 0,5 l verdančio pieno suberiami 2 šaukštai tirpiosios kavos ir po truputį 5 šaukštai manų kruopų. Maišant verdama 8-10 minučių. Nukaitus nuo ugnies suberiami 3 šaukštai miltinio cukraus ir ataušinama. Vietoj tirpiosios kavos galima vartoti natūralią, tik atitinkamai mažiau pilama pieno.

Kavos puokštė — skonio ir kvapo derinys

Manų kruopų pyragėliai su kava. Manų kruopų košė išverdama kaip aprašyta anksčiau. Paskui į ją sudedami 3 tryniai ir gerai išmaišoma. Išplakami 3 baltymai ir atsargiai sumaišomi su mišiniu. Masė sudedama į lėkštę arba padalijama porcijomis.

Patiko? Pasidalink

Pastaruoju metu labai populiari pasidarė kava

Vietname arbata tradicinė, tačiau pastaruoju metu labai populiari pasidarė ir kava. Geriama ji čia ypatingai. Kartu su kava iš mažyčių, kaip antpirštis, porcelianinių puodukų geriama ir stipri tradicinė arbata. Puikus gėrimas esti ir tuo atveju, kai lygiomis dalimis sumaišoma stipri karšta kava ir tinkamai užplikytas stiprus arbatos antpilas.

Gėrimai, kurių pagrindinis komponentas yra arbata, smarkiai įvairuoja. kiekvienoje šalyje yra savi jų paruošimo metodai ir receptai. Užplikoma kiniškuoju, mongoliškuoju, tibetiškuoju, angliškuoju būdais. Nevienodai arbatos gėrimus gamina kalmukai, kirgizai, kazachai, buriatai, uzbekai. Kinai ir japonai geria arbatą tik gryną, manydami, kad bet kokie priedai gėrimą tik gadins.

Kofeino yra ne tik kavos pupelėse

Tačiau kitos tautos arbatą gamina ir su įvairiais priedais. Kai kuriose, pavyzdžiui, Rytų šalyse, į arbatą įmaišoma džiovintų jazminų žiedų, uzbekai į arbatą deda juodujų pipirų (paprasta juodoji arbata, tik kiekvienam šaukšteliui sausų arbatžolių dedama po du sutrintus juoduosius pipirus). Irane ir Turkijoje arbata geriama su citrina ir prie jos tiekiama figų, razinų, migdolų. Tarybų Sąjungoje arbata geriama su cukrumi, uogiene bei kitais saldumynais. Prie arbatos tinka bandelės, pyragaičiai, sausainiai.

Arbata geriama iš porcelianinių puodukų. Porceliano maloni faktūra, jis sušvelnina aukštos temperatūros pojūtį. Arbata geriama karšta, bet ne deginanti.

Kava tampa madinga. Apie ją kalba ir piktžodžiauja

Štai keletas arbatos gėrimų receptų.

Angliška arbata su pienu. pašildytą arbatinuką suberiama sausa arbata tokiu santykiu: vienas šaukštelis arbatžolių vienam puodukui ir dar vienas šaukštelis arbatinukui. Arbatžolės užplikomos verdančiu vandeniu ir laikomos 5 minutes. Tuo metu į pakaitintus puodukus įpilama pieno (nuo 1/6 iki 1/4 puoduko) ir paskui į pieną pilama arbata. Atkreipkite dėmesį: arbata pilama į pieną, o ne atvirkščiai. Priešingu atveju, anglų nuomone, gėrimas bus blogesnis.

Neįmanoma įsivaizduoti Artimųjų Rytų šalių be kavos

Indiška arbata su pienu. Dviem porcijoms reikia pusės stiklinės vandens, pusės stiklinės pieno, 3 šaukštelių cukraus. Visa tai užvirinama mažame emaliuotame puode. Užvirus suberiami du šaukšteliai sausų arbatžolių, puodas sandariai uždengiamas dangčiu ir ant mažos ugnies 2-3 min. kaitinama. Nukaitus nuo ugnies, porą minučių palaukiama, paskui iškošiama pro sietelį ir išpilstoma mažus puodukus.

Tokia arbata geriama rytą dar prieš pusryčius.

Įvertinkime kavos skirtumus, privalumus bei trūkumus

Patiko? Pasidalink

Netikusiu plikiniu galima sugadinti bet kokią kavą

Su stipria arbata išgeriama žymiai mažiau vandens. Pavyzdžiui, japonai arbata geria iš 30-50 g talpos puodukų. Geriau išgerti per tam tikrą laiką keletą tokių puodukų, negu vienu yru porą stiklinių silpnos arbatos.

Iš to, kas pasakyta, aiškėja arbatos gydomosios savybės. Tačiau gydytis galima tik gydytojui rekomendavus, kad iš vaisto arbata netaptų priešingybe.

Kaip arbata paplito pasaulyje? Kinijoje jau X a. arbata tampa tradiciniu nacionaliniu gėrimu, o Japonijoje masiškai paplito tik XVII a., nors kaip kulto gėrimas ji buvo žinoma keletas amžių anksčiau.

Į Vakarų Europą 1517 m. pirmąkart arbatą atgabeno portugalai, o 1610 m. — olandai. Tačiau ji buvo geriama tik privilegijuotų asmenų. 1664 m. Vest Indijos kompanija anglų karaliui padovanojo du svarus arbatos. Rūmuose ji buvo pripažinta ir nuo tų laikų Anglijoje tapo tradiciniu gėrimu.

Reikia atsižvelgti tai, jog kava Europoje pasirodė anksčiau ir tapo stipriu arbatos konkurentu. Svarbiausia čia buvo ne skonis, įpročiai ar tradicijos. Viskas kur kas paprasčiau — kava tada buvo daug pigesnė už arbatą. Ją gamino kolonijose, kur buvo naudojamas pigus vergų darbas, o arbatą reikėjo pirkti Kinijoje. Su Kinija daugiausia prekiavo Anglija ir Olandija. Nenuostabu, kad šiose šalyse arbata labai paplito.

Arbatos suvartojama labai daug nuo tada, kai Kinija prarado gamybos monopolį, rinkoje atsirado arbata iš Indijos, Ceilono bei Indonezijos. Arbata atpigo ir išpopuliarėjo. Bet šalių pasiskirstymas į „arbatos” ir „kavos” išliko. Iš dalies arbata populiarumo įgyja Dankjoje, bet Prancūzija, Švedija, Norvegija, Vokietija, Austrija išsaugojo polinki kavai. Tokį pasiskirstymą lėmė prekybiniai ir politiniai XVII a. Vakarų Europos šalių ryšiai.

Rusiją arbata atkeliavo ne iš Europos, o per Sibirą, kur buvo nutiesti prekybiniai keliai į Kiniją ir Vidurinę Aziją. Caro rūmuose arbata pasirodė anksčiau negu Anglijoje — 1638 metais. Gėrimas patiko ir XVII a. pabaigoje Maskvoje arbata buvo prekiaujama parduotuvėse kartu su pirmos būtinybės prekėmis. 1847 m. Maskvoje buvo daugiau negu šimtas parduotuvių, prekiaujančių arbata, ir apie 300 arbatinių.

Arbata labai paplitusi Pietryčių ir Centrinėje Azijoje, taip pat Rytų Afrikoje. Lotynų Amerikos šalyse viešpatauja kava, o Argentina yra „arbatos” šalis. Natūralu, kad artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos arabų šalys ištikimos kavos tradicijoms.

Atsakydami į šį klausimą, turime pakartoti daug ką iš to, kas pasakyta apie gerą kavą. Netikusiu plikiniu galima sugadinti bet kokią arbatą. Arbatą reikia ruošti visų pirma kruopščiai, tvarkingai ir laikantis palyginti paprastų taisyklių

Kava be kofeino

Plikiniui reikalingos geros arbatžolės. Svarbiau netgi jų išsilaikymo lygis negu arbatos rūšis. Arbata labai higroskopiška, todėl ją sunku ilgai išlaikyti. Laikoma drėgnoje vietoje ji genda ir pelija. Be to, labai svarbu, kad arbatos pakeliai būtų hermetiški ir sterilūs. Namuose arbatžoles reikia laikyti stikliniuose induose su pritrintu dangčiu. Kaip ir kava, arbatžolės sugeria pašalinius kvapus, todėl jas reikia laikyti toliau nuo stipriai kvepiančių produktų.

Patiko? Pasidalink

Įvairiose šalyse priimtinos savos kavos tradicijos ir papročiai

Viename amerikiečių laikraštyje buvo atspausdintas rusiškos kavos receptas: „I vieną didelį puoduką įberiama du su puse šaukštelio tirpios kavos ir įpilamas vienas šaukštas šokolado sirupo; sumaišoma su 3/4 puoduko karšto pieno. Maišoma, kol ištirps tirpioji kava ir tuomet ant viršaus uždedama plaktos grietinėlės. Puošiama susmulkintu šokoladu”. Patys spręskite, ar tai rusiška kava, bet receptas neblogas ir verta juo pasinaudoti.

Įvairiose šalyse priimtinos savos tradicijos ir papročiai. Australijos kavinėje padavėjas būtinai pasitikslins ar atnešti baltą, ar juodą kavą. Balta kava — šioje šalyje vadinama kava su pienu.

Štai kaip geriama kava Ekvadore: „Kavinė, kurioje mes įsitaisėme, buvo čia pat aikštėje už kampo. Mažas kambariukas, kurio grindys visiškai nebuvo atskirtos nuo šaligatvio — nebuvo net slenksčio. Keturi staliukai ir stovas — štai ir visa kavinė.

Prieš mus pastatė du puodukus verdančio vandens. juos mes įsipylėme tiršto, šalto, stipraus „antpilo” iš stiklinio grafinėlio, stovėjusio čia pat, ir gavome tai, „kas Ekvadore vadinama kava”. (G. Borovikas, „Literaturnaja gazeta”, 1972, spalio 18.)

Jemeno Liaudies Demokratinėje Respublikoje gimus vaikui, vaišinama kava su kardamonu. Kai kuriose šalyse per gedulingus pietus geriama kava be cukraus, o per vestuves kava turi būti labai saldi.

Kavos virimas Arabijos šalyse, O. Gerasimovo nuomone, yra ceremonialas, apeiga, šventas veiksmas. Jis rašo: „Kai kuriose arabų vietovėse, ypač beduinų palapinėse, kavos virimas yra iškilminga ir svarbi pareiga, kurią atlieka pats šeimininkas… Arabiška kava paduodama mažuose puodukuose be ąselių ir jokiu būdu nesaldinama… Savo mažą puoduką arabas visada turi laikyti dešiniosios rankos rodomuoju ir didžiuoju pirštais” . (Artimųjų Rytų sankryžose. M.: Nauka, 1979.)

„Štai kaip maždaug atrodo arabų kavos gėrimo ceremonija. Sukryžiavę kojas, svečiai susėda palapinėje vyrų pusėje. Kol svečiai nepavaišinti kava, apie reikalu nekalbama. Atneša kupranugarių išmatų, balaną pakurai, vandenį olkos burdiuke. Kai užgęsta paskutinės ugnies liepsnelės, šeimininkas ant metalinės skardos arba didelį šaukštą meta saują šalių pupelių ir nuolat maišant jas paskrudina. Paskui suberia samtį, kad atauštų. Iš nedidelio kavinuko vakarykščią kavą perpila kitą kavinuką, įpila dar vandens ir užkaičia ant ugnies. Kavos pupeles šeimininkas suberia metalinį grūstuvėlį ir ne šiaip sau jas mala, o tam tikru ritmu išstuksena neįmantrią melodiją. Svečiai žavisi garsais ir stebisi šeimininko menu.

Tai tęsiasi penkias septynias minutes. Kavinukui užvirus, jį atsargiai suberiama kava ir kaitinama dar iki trijų kartų. Grūstuve sugrūdamas kardamonas ir suberiamas į kavą. Gėrimas supilamas kavinuką su plačiu snapeliu. Jis užkemšamas palmių pluošto gumulėliu — pro jį filtruojama kava. Pirmas kavos paragauja šeimininkas, tuo parodydamas, jog kava neužnuodyta, paskui įpila garbingiausiam svečiui ir iš eilės visiems likusiems. Kai svečiai padėkoja šeimininkui, prasideda diskusija” .

Tikėkimės, kad jūs pasiruošę išvirti gardžios kavos. Apskritai, jokių ypatingų paslapčių šiame procese nėra, bet kai kurių plonybių vis dėlto yra. Kartą žurnale „ Nedelia” buvo atspausdinta A. Aleksandrovo apybraiža, pavadinta „ Batumietiška kava” . Ten rašoma ,,… kava šiam miestui — ritualas, apeiga ir pati kava, ir kaip ji geriama… Kava Batumyje — tai paprasta kava, virta pagal kulinarijos knygas, rytietiška kava, bet, kaip teigia Batumio meistras, su ypatinga kai kurių veiksmų reikšme” .

Dabar pasistengsime trumpai išvardinti šiuos veiksmus ir suformuluoti pagrindinius geros kavos priesakus. Sėkmė priklauso tik nuo jūsų , jūsų patirties, skonio ir, suprantama, pastangų. Balzakas netingėdavo pereiti visą Paryžių, kad tik nusipirktų pačios kvapiausios, pačios mėgstamiausios rūšies kavos pupeles.

Patiko? Pasidalink

Prancūzų patarlė byloja: „Virinimas užmuša kavą”

Iškart susitarsime: kava ne verdama, o užplikoma. Ne veltui prancūzų patarlė byloja: „Virinimas užmuša kavą”. Tai įsiminsime, kadangi mūsų pasakojime sutiksime žodžių bei išsireiškimų, kurie tartum prieštarautų šiam principui. Juk mes sakome „išvirti kavą”, „kavavirė” ir kt. Tačiau esmė, žinoma, ne žodžiuose.

Taigi kava užplikoma. Viso šio proceso esmė — kiek laiko kava ir karštas vanduo veikia vienas kitą. Skoninės ir kvapiosios medžiagos ištraukiamos (absorbuojamos) iš kavos. Vanduo po truputį prisisotina ir virsta kavos gėrimu. Mūsų uždavinys — sudaryti kuo palankesnes sąlygas ekstrakcijai.

Paprasčiausiai kava paruošiama kavinuke arba tinkamo dydžio paprastame puode (geriau alavuotame arba emaliuotame). Pageidautina, kad indas kavai ruošti būtų iš fajanso, stiklo arba nerūdijančio plieno ir gerai išlaikytų

Indas išskalaujamas verdančiu vandeniu, kad sušiltų. Paskui į jį suberiamas būtinas kiekis kavos. Paprastai vienas du šaukšteliai kavos stiklinei vandens. Kava užpilama verdančiu vandeniu taip, kad kava neliktų paviršiuje.

Dabar vandenį būtina pakaitinti. Tinka bet koks kaitintuvas: elektrinis, įtaisytas kavinuką, elektrinė arba dujinė viryklė ir kt. Būtina žinoti, kad kaitinti negalima per greitai. Ant dujinio degiklio galima padėti liepsnos sklaidikli — tuomet kavinukas įkais pamažu, ant lengvos vienodos ugnies.

Kava beveik užvirinama. Kai tik pakyla puta, kavinukas iškart nukeliamas nuo ugnies ir kurį laiką palaukiama, kad nusėstų tirščiai.

Aprašytasis metodas vadinamas virimo metodu, jis daugiau priklauso senoviniams ir tradiciniams kavos ruošimo būdams. Labai svarbu kavos ir vandens santykis. Atsiminkite: kavos kokybė pablogėja, jeigu pašildoma ataušusi kava arba ilgiau kaip valandą laikoma karšta.

Aprašytąjį kavos paruošimo būdą galima šiek tiek pakeisti. kavinuką įpilama šalto vandens ir kaitinama, kol jis užverda. Paskui kavinukas nukeliamas nuo ugnies ir į jį šaukštu dedami kava; greitai išmaišoma. Tolesni veiksmai visiškai pakartoja tai, apie ką jau kalbėta. Kavinuką galima pašildyti keletą kartų,- tik reikia žiūrėti, kad vanduo neužvirtų. Kad kava neatauštų per daug greitai, kavinukas paprastai pridengiamas šilumą sulaikančiu užtiesalu.

Net tokiais paprastais būdais, turint įgūdžių, galima paruošti geros kokybės kavą. Tačiau šiuo atveju ant kavinuko dugno nusėda daug kavos tirščių, kurie paskui patenka puodukus. Tai toli gražu ne visiems patinka. Kad puodukus nepatektų tirščių, kava suberiami medžiaginį maišelį ir nuleidžiami kavinuką; kavą galima iškošti pro specialų filtrą arba tankų sietelį.

Kiekvienoje šalyje yra savi pamėgti, tradiciniai kavos ruošimo būdai. Brazilijoje, pavyzdžiui, sumalta kava suberiama ant indo dugno ir užpilama karštu vandeniu. Mišinys greitai sumaišomas ir filtruojamas į prieš tai verdančiu vandeniu išplikytą indą.

Yra ir toks, kiek neįprastas, virimo metodo variantas. Vidutiniškai rupiai sumaltos kavos suberiamas kvortą šalto vandens (grubiai skaičiuojant, pusė kilogramo kavos litrui vandens) ir paliekamas 24 valandas. Ekstraktas filtruojamas ir laikomas atšaldytas. Ruošiant kavą, ša1tas ekstraktas sumaišomas su verdančiu vandeniu. Tokio būdo gerbėjai mano, kad tokia kava yra kvapi ir nekarti.

Patiko? Pasidalink