Tag: automobiliai su defektais

Patyręs vairuotojas visada sugeba gana tiksliai važiuoti atbuline eiga

Ypatingai nemalonu važiuoti sunkvežimių ir autobusų sraute, nes jų vairuotojai ne visada skaitosi su nedideliais lengvaisiais automobiliais, pastodami jiems kelią, reikalaudami suteikti pirmumo teisę sankryžose, neleisdami saugiai aplenkti ir trukdydami greitai važiuoti.

Jeigu vairuotojas turi važiuoti miesto centru intensyviausio eismo gatvėmis, jis negali tikėtis, kad šį kelią greitai įveiks, todėl turi būti kantrus ir ramus, Susierzinimas čia nepadeda, o tik padidina nervingumą, kuris yra saugaus automobilio valdymo priešas. Reikia žinoti ir sunkumus, ieškant stovėjimo vietos. Todėl vairuotojo neturi jaudinti, kad nuo automobilio stovėjimo vietos iki kelionės tikslo teks nueiti pėsčiomis kokį 100 metrų.

Vairuoti automobilį piko valandomis yra labai varginantis darbas, reikalaujantis pastovios ir didelės nervinės įtampos. Tokiomis sąlygomis vairuotojas pavargsta žymiai greičiau, negu ramiai važiuodamas mažiau intensyvaus eismo valandomis beveik tuščiomis miesto gatvėmis išeiginių dienų pirmoje pusėje. Jeigu vairuotojui reikia važiuoti piko valandomis, jis turi savos patirties pagrindu taip sustatyti maršrutą, kad užtektų minimalių psichinių ir fizinių pastangų.

Pirmieji Henrio Fordo žingsniai automobilių kūrime

Užpakalinio vaizdo veidrodžio vaidmuo

Sunku įsivaizduoti, kad galima būtų saugiai vairuoti automobilį be užpakalinio vaizdo veidrodžio. Lengvajame automobilyje yra mažiausia vienas toks veidrodis, įtvirtintas viršum priekinio stiklo arba po juo. Pro užpakalinį automobilio langą vairuotojas tame veidrodyje mato kelią už mašinos.

Šis veidrodis nepatogus tuo, kad jame negalima matyti lenkiančiojo automobilio, o jį reikia stebėti kuo įdėmiausiai. Todėl mašinose yra papildomas veidrodis, įtaisomas jos kairėje išorinėje pusėje. Šiame veidrodyje matoma ne tik tai, kas vyksta už automobilio, bet ir gretima kairioji eismo juosta.

Ketindamas įsilieti į transporto srautą, vairuotojas visų pirma pasižiūri į veidrodį, ypač į išorinį kairįjį. Tai būtina, kad patikrintų, ar nesiartina automobilis, kuriam turi suteikti pirmumo teisę.

Važiuodami taip pat privalome stebėti užpakalinio vaizdo veidrodyje, ar nesiartina automobilis, ketinantis mus aplenkti.

Vairuotojas – automobilių supirkimo priežastis

Mažindami greitį, turime pažiūrėti i užpakalinio vaizdo veidrodį, ar nėra užpakalyje automobilio, kuris galėtų mums niūktelėti. Tai ypač svarbu, kai esame priversti staigiai arba stipriai stabdyti. šiuo atveju stabdome taip, kad neatsitrenktume į kliūtį ir kad kas nors neužlėktų ant mūsų automobilio iš užpakalio. Vairuotojas privalo išmokti stebėti veidrodyje kelią už mašinos, o ypač iš kairės jos pusės, bet taip, kad nepamestų iš akiračio kelio prieš automobilį. Tai labai svarbu. To išmokstame, važinėdami.

Žiūrėdami į kelią pro priekinį stiklą ir stebėdami jį veidrodžiuose, bet kuriuo momentu žinome, kas vyksta priekyje ir užpakalyje. Ši aplinkybė padidina eismo saugumą.

Patyręs vairuotojas visada sugeba gana tiksliai važiuoti atbuline eiga, žiūrėdamas į užpakalinio vaizdo veidrodi. Tačiau sugebėti reikia treniruoti, kadangi, važiuojant atbuline eiga, visiškai kitaip sukamas vairas, negu važiuojant į priekį.

Automobilių maratonas per Azijos valstybes

Važiavimas atbuline eiga ir manevravimas

Patiko? Pasidalink
Share

Automobilio negalima palikti bet kurioje gatvės vietoje

Vairuotojas, suteikdamas kam nors tokią pagalbą privalo suprasti, kad formaliai jis neturi jokių specialių teisių ir jam galioja visi bendrieji kelių eismo taisyklių nuostatai. Tačiau jo niekas nepatrauks atsakomybėn už taisyklių pažeidimą, skubant nuvežti avarijos auką į ligoninę. Beje, ir šiuo atveju vairuotojas turi būti atsargus. Nuo tos pareigos jis niekada ir jokiu atveju negali būti atleistas.

Be automobilių su pirmumo teise, yra ir kitų transporto priemonių, kurioms negalioja kai kurie kelių eismo taisyklių nuostatai. Tai mašinos, dirbančios važiuojamojoje kelio dalyje: laistymo bei plovimo mašinos, skreperiai, mechaninės šluotos, asenizaciniai automobiliai, savaeigės kelio dangos remonto mašinos, šiukšlių vežimo mašinos ir įvairios transporto priemonės, skirtos eismo nelaimių pasekmėms pašalinti, pavyzdžiui, kranai tramvajams pakelti, automobiliai sužalotiems autobusams ir troleibusams vilkti, tramvajaus linijų remonto mašinos ir pagaliau techninės pagalbos automobiliai.

Kai kuriuose iš tų automobilių yra viršuje įtaisyta geltonos šviesos mirksinti lempa. Ji įjungiama tik važiuojant avarijos vietą, kad šią mašiną būty galima pastebėti tarp kitų automobilių ir palengvinti jai pravažiuoti. Pastebėti tokias mašinas išties labai lengva, nes jų bamperiai iš priekio ir iš užpakalio nudažyti baltomis ir raudonomis juostomis, kurios išsiskiria net ir intensyviame transporto priemonių eisme.

Rekordų šturmavimas druskos ežeruose — nutrūktgalvių išmonė?

Kiti vairuotojai privalo į šiuos automobilius atkreipti ypatingą dėmesį ir stengtis palengvinti jiems darbą, nepaisant to, kad jie dažnai trukdo įprastinių transporto priemonių judėjimui ir pažeidžia kelių eismo tvarką. Užtverdami kelią ir trukdydami pastatyti automobilį stovėjimo vietą, jie priverčia kitus pasitraukti šalį, pablogina važiuojamosios dalies matomumą net sankryžose ir posūkiuose.

Reikia būti atlaidiems automobilių vairuotojams, kurie dirba važiuojamojoje kelio dalyje, nes jie atlieka svarbias, visuomenei naudingas funkcijas. Visada žinotina, kad tie automobiliai gali netaisyklingai važiuoti; tai, tarkime, neatitinka kelių eismo taisyklių, bet būtina užduočiai įvykdyti.

Žalia banga – vienas iš geriausių sprendimų būdų prieš kamščius

Prasilenkdamas su laistymo mašina, kuri vandeniu laisto visą važiuojamosios kelio dalies plotį, vairuotojas turi būti pasiruošęs tam, kad, užvažiavus ant ką tik palaistyto kelio paviršiaus, staigiai pasikeis jo automobilio padangų ir kelio sukibimo koeficientas. Palaistytas kelias darosi slidus, ir dėl vairuotojo neatidumo automobilis gali pradėti pavojingai slysti ir įvykti nelaimė. Pasitaiko rimtų avarijų, kurių lengvai būtų pavykę išvengti, jeigu vairuotojai būtų buvę atsargesni (visų pirma sumažinę greitį ir sklandžiai stabdę), važiuodami nuo sauso kelio vandeniu palaistytą jo ruožą.

Automobilių supirkimas Kaune

Automobilio negalima palikti bet kurioje gatvės vietoje. Jis turi stovėti atitinkamoje vietoje, kad netrukdytų eismui ir negalėtų jo sužaloti kitos transporto priemonės, valdomos neatsargių vairuotojų arba vežėjų. Pasirinkdami stovėjimo vietą, vadovaujamės ne tik kelių eismo taisyklėmis, bet ir sveika nuovoka.

„Moskvičių“ modernizavimo būdus ir kryptis iš dalies lėmė valstybiniai bandomieji važiavimai

Vibracija — tai aukšto dažnio ir mažų amplitudžių virpesiai

Patiko? Pasidalink
Share

Kairiojo posūkio manevras yra vienas iš sunkiausių ir pavojingiausių

Įsidėmėtina, kad transporto priemonės, artėjančios iš priešingos krypties ir važiuojančios tiesiai, naudojasi pirmumo teise prieš automobilį, sukantį į kairę. Be to, pirmumo teisę turi taip pat tramvajų, kaip bėginių transporto priemonių, vairuotojai, kuriems privalome pripažinti pirmumo teisę netgi tuo atveju, kai jie suka, o mes važiuojame tiesiai. Sukant j kairę, jokiu būdu negalima tol kirsti važiuojamosios dalies ašies, kol nepravažiuos visos transporto priemonės, riedančios iš priešingos pusės. Taip pat nevalia užlipti ant tramvajaus bėgių, einančių gatvės ar kelio viduriu, jeigu tai trukdo tramvajui judėti.

Intensyvaus eismo sankryžoje, netgi reguliuojamoje šviesoforu, reikia vadovautis reguliuotojo gestais, be kurių pagalbos sukti kairę ne tik sunku, bet dažnai netgi pavojinga arba iš viso neįmanoma. Reguliuotojas, pamatęs įjungtą kairiojo posūkio rodiklio signalą, nurodys to automobilio vairuotojui vietą, kurioje teks palaukti, ir paskui, tinkamu momentu sustabdęs 1 minutei eismą priešinga kryptimi, paleis jį į susikertančiąją gatvę. Šiuo atveju vairuotojas nežiūri šviesoforo signalų, o tik atidžiai seka reguliuotojo gestus ir veikia pagal jų nurodymus. Beje, visada, netgi šiuo atveju, būtina praleisti pėsčiuosius, pereinančius važiuojamąją susikertančiosios gatvės dalį, sustojant prieš pėsčiųjų perėją ir laukiant, kada bus galima toliau važiuoti.

Kairiojo posūkio manevras yra vienas iš sunkiausių ir pavojingiausių. Jam reikia sugebėjimo tiksliai suvokti situaciją ir mokėti valdyti automobilį griežtai pagal eismo taisykles. Bet koks neatidumas arba nedidelė rizika sukelia mažų mažiausia sąmyšį, o tam tikromis situacijomis net avariją ir paprastai nemažą, nes transporto priemonės iš priešingos krypties rieda dideliu greičiu ir jų vairuotojai esti įsitikinę savo pirmumo teise. Ir pagaliau posūkis į kairę gali būti iš viso uždraustas. Todėl vairuotojas turi atidžiai pasižiūrėti, ar nėra prieš sankryžą draudžiančiojo ženklo.

Dar vienas patarimas vairuotojams, mažiau patyrusiems ir atvažiavusiems iš miestų bei gyvenviečių su ne tokiu intensyviu eismu. Šie vairuotojai turi planuoti kelionę per didelio miesto centrą su intensyviu judėjimu taip, kad netektų sukti į kairę. Geriau ir saugiau jiems važiuoti per sankryžą tiesiai ir namų korpusus lenkti iš dešinės, kad, vis pasukdami į dešinę, galėtų išvažiuoti j gatvę, į kurią ketino ,patekti sankryža. Važiuodami toliau šia gatve, vairuotojai galės kirsti sankryžą tiesiai ir pasiekti tikslą be sunkaus ir pavojingo kairiojo posūkio.

Automobilių supirkimas Vilniuje

Baigiant reikėtų padaryti tokį perspėjimą. Vairuotojas, važiuojantis už kito automobilio, pamatęs, kad šis pamažu suka važiuojamosios dalies vidurio link, nors ir neįspėdamas kairiuoju posūkio rodiklio signalu, visada turi pagalvoti, kad tas automobilis gali sukti kairę nebūtinai prieš sankryžą arba joje. Jis gali pasukti ir į kairėje gatvės pusėje stovinčio namo vartus. Todėl, pamačius, kad priekyje automobilis suka važiuojamosios dalies vidurio link ir tuo metu įsižiebia jo „stop” signalas, elgiamasi taip, tarsi tas automobilis suktų kairę, netgi neįspėjęs, nors eismo taisyklės reikalauja įspėti. Vairuotojas neturi lenkti to automobilio iš kairės, o lenkdamas jį iš dešinės, privalo atidžiai stebėti, kad neišeitų arba neišbėgtų iš už jo pėstysis ir nepatektų tiesiog po jo automobilio ratais. Patyręs vairuotojas visada lengvai sugeba numatyti priekyje važiuojančio vairuotojo ketinimą vien tik pagal jo automobilio padėties pasikeitimą ir pagal greičio sumažinimą ir imasi reikalingų atsargumo priemonių.

VARIKLIO IR VARANČIŲ RATŲ KOMPONUOTĖS

REGĖJIMO NAKTĮ FIZIOLOGIJA

Patiko? Pasidalink

Share

Greitis — vairuotojo draugas ir priešas

Pradėjus posūkį per dideliu greičiu, reikia stengtis šį sumažinti, bet jokiu būdu nestabdant ir nenukeliant kojos nuo droselio valdymo pedalo.. Tai sukelia šoninį slydimą, ir vairuotojas nebepajėgia suvaldyti automobilio. Šiuo atveju jis tegali padidinti nuvedimo kampą, netgi leisdamas nedaug slysti užpakaliniams ratams. Kaip žinoma, padidėjus nuvedimo kampui, padidėja pasipriešinimas judėjimui ir atitinkamai sumažėja automobilio greitis.

Šioje situacijoje didžiausia ir nedovanotina klaida — sumažinti variklio alkūninio veleno apsisukimus arba stabdyti. Tai patvirtina teorinis nagrinėjimas jėgų, kurios veikia automobilio ratus, darant posūkį.

Viršijus saugų greitį, nepakankamo pasukamumo automobilio visų pirma pradeda slysti šonu priekiniai ratai ir jis ima judėti tiesiai. Tik tuo momentu vairuotojas gali pristabdyti, nes mašina jau nerieda apskritimu.

Tuo pat metu jis turi sumažinti priekinių ratų pasukimo kampą, kad tie vėl sukibtų su keliu. Tik po to, jeigu automobilis dar neišvažiavo už posūkio ribos, vairuotojas turi vėl pamėginti nukreipti jį posūkiu.

Pažymėtina, kad automobiliai, kurių pirmiausia ima slysti šonu priekiniai ratai, yra patys pavojingiausi.

Kaip ir alyvos dėmės, labai pavojingos būna tos kelio vietos, kur jo paviršius pereina iš šiurkštaus į slidų. Vairuotojas, atlikdamas posūkį (nepastebėjęs tokios vietos), praranda automobilio valdumą, nes šonu slysta visi keturi ratai. Tada sunku suvaldyti mašiną, kadangi labai skiriasi jos greitis nuo to, kuriuo turėtų važiuoti slidžiu paviršiumi. Automobilį pristabdyti čia būtų didžiulė klaida.

Kas gi atsitinka su mašina, kai ji posūkyje didesniu greičiu nuvažiuoja nuo šiurkštaus paviršiaus ant slidaus? Per didelio pasukamumo automobilis slysta šonu į išorinę posūkio pusę užpakaline dalimi. Tokį slydimą galima likviduoti, sumažinus priekinių ratų pasukimo kampą. Nepakankamo pasukamumo automobilis nebevažiuoja posūkio linija, bet juda pirmyn posūkio linijos liestine.

Ką galima čia patarti? Tiesiog to vengti, kaip kad daro patyrę vairuotojai. Nepatyrę privalo pradėti posūkį atitinkamu greičiu ir labai atsargiai.

Greitis — vairuotojo draugas ir priešas

Greitis yra didelis automobilio privalumą, bet drauge ir pavojingas vairuotojo priešas. Galima drąsiai sakyti, kad automobilis ilgame nuotolyje išvysto vidutinį greitį, kuris viršija greitojo traukinio greitį. Čia jo pranašumas.

Tačiau tuo pat metu greityje slypi didelis pavojus. Mažas netikslumas ir gedimas, vairuotojo nerūpestingumas arba klaida duoda pasekmes nedelsiant, pavojus auga labai neproporcingai greičio didėjimo laipsniui.

Didžiausias šiandien automobilio priešas — korozija

Suomijos vairuotojai puikiai važiuoja bet kokiomis sąlygomis

Patiko? Pasidalink
Share

Kabinos mikroklimatas tai kabinos oro temperatūra, drėgmė ir judėjimas

Kabinos mikroklimatas tai kabinos oro temperatūra, drėgmė ir judėjimas.

Kabinoje oro temperatūrą lemia lauko oro temperatūra ir variklio išskiriama šiluma. Temperatūra turi būti nuo 15 iki 25°C. Palankiausia temperatūra 18-20°C; kai temperatūra +,18°C — darbo sąlygos optimalios; kai temperatūra +25°C —atsiranda fizinis nuovargis; kai temperatūra +30°C              pablogėja protinė veikla, sulėtėja reakcija, daromos klaidos; kai temperatūra +11°C — leistina minimali temperatūra — pradeda stirti kūnas.

Žema oro temperatūra turi įtakos raumenų darbui: sumažėja judesių greitis ir tikslumas, vairuotojas daro dideles klaidas.

Kai vairuotojas dirba esant aukštai oro temperatūrai, jis greičiau nuvargsta, susilpnėja jo dėmesys, pailgėja reakcijos laikas.

Vasarą automobilių kabinose temperatūra yra 7-10° aukštesnė negu lauko oro temperatūra, o autobusų salonuose ši temperatūra dar keletu laipsnių aukštesnė.

Tyrimais nustatyta, kad temperatūra autobusuose dažniausiai padidėja dėl to, kad įkaista kėbulo sienos ir stogas. Šiuo atveju pagrindinė priemonė autobuso salono mikroklimatui pagerinti yra jo šoninių sienų ir stogo gamyba iš šilumą izoliuojančių medžiagų bei dažymas tokiomis spalvomis, kurios atspindi saulės spindulius. Norint sumažinti autobuso salono oro temperatūrą, svarbu pagerinti jo ventiliaciją didinant orlaidžių plotą. Tikrinant buvo nustatyta, kad tomis priemonėmis pavyko sumažinti oro temperatūrą autobusuose: vasarą Kryme oro temperatūra kurortinių autobusų salonuose buvo aukštesnė negu lauko temperatūra tik 2-3°C.

Sumažinti oro temperatūrą automobilyje galima ir naudojant kondicionierių. Tačiau karšto klimato rajonuose, veikiant kondicionieriui, skirtumas tarp automobilio vidaus ir lauko temperatūros neturi viršyti 10–12°C. Kai kabinos temperatūra žemesnė, temperatūrų skirtumas gali būti pavojingas vairuotojo ir keleivių sveikatai.

Automobilių, skirtą dirbti žemų temperatūrų sąlygomis, kabinų viduje neturi būti metalų, susisiekiančių išorėje su šaltu oru. Jie padengiami termoizoliacine medžiaga (porolonu, veltiniu, presuotu kartonu); vamzdelių, laidų, svirčių, pedalų ir durų angos turi būti sandarinamos šalčiui atspariomis medžiagomis. Visų, skirtų dirbti šiaurėje, automobilių kabinos turi būti su dvigubais stiklais, kuriuos nuo apledėjimo saugo elektrinis šildymas. Kabina apšildoma padidinto našumo šildytuvu ir šildytuvu su autonomine pavara.

Vertinant temperatūrą kabinoje, reikia atsižvelgti oro drėgmę ir judėjimą, nes tai turi didelės įtakos organizmo šilumos reguliavimui. Oro drėgmė — tai vandens garų kiekis ore. Absoliutinė drėgmė — vandens garą kiekis ore esant tam tikrai temperatūrai; maksimali drėgmė— maksimaliai galimas vandens garų kiekis ore tam tikroje temperatūroje ir santykinė drėgmė absoliutinės ir maksimalios drėgmės santykis, išreikštas procentais.

Dėl didelės santykinės drėgmės aukštoje temperatūroje žmogaus kūnas gali perkaisti. Ypač nepalankiai veikia 70-75% santykinė drėgmė, kai oro temperatūra artima 30°C. Vandens garų prisotintame ore šilumos atidavimas garuojant yra neįmanomas arba apsunkintas — prakaitas teka oda, bet nevėsina. Didelis oro drėgnumas nepalankiai veikia žmogaus organizmą ir dėl per didelio šilumos išsiskyrimo nuo kūno paviršiaus žemoje oro temperatūroje. Normalus oro drėgnumas daugumai žmonių yra 30-70%.

Žmogaus organizmo šilumos reguliavimui ne mažesnės įtakos turi ir oro judėjimas. Oro sroves žmogus pradeda jausti, kai jų judėjimo greitis 0,25 m/s.

Greitas oro judėjimas labai padidina šilumos atidavimą nuo kūno paviršiaus.

Nustatant optimalias vairuotojo darbo sąlygas, reikia atsižvelgti į temperatūros, drėgnumo ir pro judėjimo santykį automobilio kabinoje, nes dėl šių faktorių gali susidaryti skirtingos vairuotojo darbo patogumo zonos.

Kolegos teikia senų automobilių supirkimas Kaune paslaugas

Šaltinis – Vairuotojų darbo laiko normavimas ir paskirstymas

Patiko? Pasidalink

Share

Po avarinis saugumas – priemonės kuriomis imamasi po eismo nelaimės

Konstrukcijos ir įtaisai, skirti vairuotojams ir keleiviams apsaugoti nuo traumų arba maksimaliai sumažinti jų pasekmes, skiriami prie pasyvaus saugumo priemonių. Šios priemonės, jeigu neįmanoma išvengti eismo nelaimės, specialių įtaisų dėka turi apsaugoti žmogų nuo pavojingų perkrovimų. Viena iš aktyvaus saugumo priemonių yra kai kurių automobilio mazgų konstrukcijų tobulinimas. Gerinant automobilio patvarumą, valdomumą, matomumą, stabdymo savybes, siekiama išvengti eismo nelaimių.

Yra terminas „po avarinis saugumas”. Tai kompleksas priemonių, kurių imamasi po eismo nelaimės iš deformuotų arba apvirtusių automobilių išimami nukentėjusieji, kurie, suteikus pirmąją pagalbą, siunčiami į medicinos įstaigą, kur jiems suteikiama kvalifikuota medicininė pagalba, taip pat imamasi priešgaisrinių priemonių, suteikiama techninė pagalba, atitveriama įvykio vieta ir atliekami kitokie darbai, mažinantys eismo nelaimių pasekmes.

Tačiau tai dar ne viskas, kas daroma eismo saugumui padidinti. Didelę reikšmę tuo požiūriu turi autokelių projektavimas ir eksploatavimas. Kelio planavimas ir pats kelias turi garantuoti dideliu greičiu važiuojančių automobilių eismo saugumą. Keliuose neturi būti pavojingų atkarpų, pavyzdžiui, nuolydžių su mažo spindulio posūkiais ir tokių vietų, kur už įkalnės viršūnės prasideda posūkis, taip pat tiltų su siaura važiuojamąja dalimi, viražų su nepakankamais nuolydžiais.

Automobilių kelias turi būti su tvirta, pakankamai šiurkščia danga, o tose vietose, kur nuvažiavusiam nuo kelio automobiliui gresia sunkios pasekmės, turi būti aptvaras (gelžbetoninis ar akmeninis parapetas).

Pusė visų eismo nelaimių įvyksta dėl pėsčiųjų kaltės. Pėstieji dažniausiai partrenkiami važiuojant ne dideliu greičiu, kai automobilio stabdymo kelias palyginti ilgas, o 20-30 km/h greičiu. Tokiu greičiu važiuojantis automobilis pėstiesiems atrodo nepavojingas, todėl jie dažniau pažeidžia gatvių eismo taisykles. Tačiau užvažiuojant ant pėsčiųjų, automobilio greitis yra ypač svarbus, nuo jo priklauso traumos sunkumas. Nuo automobilio greičio priklauso ir smūgio jėga, kurią galima palyginti su smūgio jėga žmogui krintant žemyn:

Taigi smūgis, užvažiavus 60-65 km/h greičiu, savo jėga prilygsta smūgiui, kurį patirtų žmogus, krisdamas iš keturių aukštų namo.

Daugiausia nelaimingų atsitikimų įvyksta su vaikais, kurių amžius nuo 7 iki 12 metų. Ši faktą galima paaiškinti ne tiek vaikams būdingu dideliu judrumu, kiek elementarių eismo taisyklių nežinojimu. Dėl to vertas dėmesio Maskvos miesto liaudies švietimo skyriaus įsakymas, kuriame nurodoma, kad vidurinių mokyklų 1-7 klasėse turi būti mokoma eismo taisyklių.

Dažnai traumuojami dviratininkai, kurie ypač dažnai patenka bėdon pasukdami ir apsisukdami gatvėse bei automobilių keliuose.

Automobilių vairuotojai turi įvertinti galimas situacijas, kurios susidaro dėl dviratininkų ir pėsčiųjų kaltės. Daugelis dviratininkų nesilaiko pagrindinio eismo saugumo reikalavimo: norint apsisukti, reikia nusėsti nuo dviračio ir stumti jį šalia savęs, Jeigu dviratininkas nutolsta nuo šaligatvio ašinės linijos kryptimi daugiau kaip 1 m, labai padidėja pavojus, kad jis patirtų traumą. Pasukti į kairę arba apsisukti dviratininkams draudžiama net ir tada, kai tai yra leidžiama kitoms transporto priemonėms

Daug eismo nelaimių įvyksta dėl to, kad dviratininkai nesinaudoja apšvietimo prietaisais.

Eismo traumų, kurias patiria pėstieji, priežastys yra šios: gatvės perėjimas prieš arti važiuojanti automobilių (48%), neatidumas (31proc), netikėtas pasirodymas iš už stovinčios transporto priemonės (16%) ir kitos priežastys (5%). Užsienio autorių duomenimis, pusės eismo nelaimėse žuvusių pėsčiųjų kraujyje buvo per daug alkoholio.

Kolegos rašo apie vairuotojus kurie tampa supirkimo Šiauliuose priežastimi.

Patiko? Pasidalink

Share

Saugaus automobilio koncepcija

Sunku tikėtis, kad po 10 ar 15 metų automobilis bus idealus ir visiškai saugus. Tačiau, be abejo, ateityje automobiliai taps daug tobulesni.

Saugūs automobiliai jau seniai yra kuriami ir bandomi daugelyje pasaulio šalių. Norima sukurti tokį automobilį, kuriame per avariją nenukentėtų nei vairuotojas, nei keleiviai. Jis turėtų būti ne toks pavojingas ir pėstiesiems. Dėl to automobilio priekinė dalis konstruojama ne stati, o su nuolydžiu, kad užvažiavus ant pėsčiojo jis užkristų ant nuožulnaus variklio kapoto ir nepatektų po ratais. Anglų firma „Leyland” sukonstravo net specialų griebtuvą, kuris prilaiko žmogų ant variklio kapoto. Priemonės, padedančios suteikti skubią pagalbą ir evakuoti nukentėjusius iš avarijos ištikto automobilio, taip pat didina jo saugumą. Turėtų būti rūpinamasi ir stovinčio Automobilio saugumo užtikrinimu.

Sparčiai daugėjant pasaulyje automobilių, beveik visose šalyse daugėja ir autoavarijų. Jų kasmet pasaulyje įvyksta apie 55 mln., ir vidutiniškai kas devintas vairuotojas per savo amžių būna sužeidžiamas arba žūva.

Šoninis automobilio susidūrimas ar apsivertimas tie mažiau pavojingas kaip ir frontalinis. Avarijos metu turi kuo mažiau nukentėti ne tik automobilis, bet ir jame esantys žmonės. Eksperimentais nustatyta, kad ribinis slėgimas, kurį gali atlaikyti žmogus, susidaro 60-65 km/h greičiu važiuojančiam automobiliui atsitrenkus šonu medį ar stulpą.

Vienas iš pagrindinių elementų saugiame automobilyje — saugos diržai vairuotojui ir visiems keleiviams. Jau yra išbandyti saugos diržai, išsaugojantys keleivių gyvybę net frontalinio susidūrimo atveju važiuojant 65 km per val greičiu. Efektyvūs yra ir specialūs maišai, avarijos metu staiga prisipildantys oro. Įrengiamos ir nailoninės pneumatinės pagalvės, kurios susidūrus iškart prisipildo dujų.

Anksčiau vairuotojui būdavo labai pavojinga vairo kolonėlė: avarijos metu ji dažnai sužalodavo krūtinės ląstą. Dabartiniuose automobiliuose yra įrengiamos tokios vairo kolonėlės, kurios nuo smūgio susispaudžia arba „nulūžta”.

Kurdami saugų automobilį konstruktoriai ypač daug dėmesio skiria automobilio kėbului. Yra sukonstruoti tokie kėbulai, kurių vidurinė dalis (čia sėdi vairuotojas ir keleiviai) yra labai standi, o priekinė ir užpakalinė gana lengvai deformuojasi ir sumažina smūgio jėgą. Saugaus automobilio kėbulo šonai išklojami smūgio jėgą sumažinančiu sluoksniu iš plonos korio pavidalo aliuminio skardos ir poringo poliuretano.

Kai kurie eksperimentiniai automobiliai priekyje turi specialų buferį, išstumiamą važiuojant didesniu kaip 48 km per val. greičiu. Nuo smūgio avarijos metu toks buferis įsispaudžia į automobilį ir sumažina smūgio jėgą.

Tokie eksperimentiniai saugūs automobiliai yra daug sunkesni už šiuolaikinius lengvuosius automobilius, pvz., penkiavietis „saugus” automobilis sveria apie 2 tonas.

Automobilių supirkimas Vilniuje paslaugos teikiamos kai automobiliai jau yra nebevažiuojantys ar norima jo atsikratyti po avarijos.

Pėstieji daugiausia žūva patekę po automobilio priekiu. Todėl saugaus automobilio buferį bandoma įrengti žemiau, be to, jis turi minkštos medžiagos sluoksnį ir tokią formą, kad smūgis tektų didesniam žmogaus kojų paviršiui.

Kuriant saugius automobilius nemažai jau atlikta. Galima tikėtis, kad ateityje bus gaminami automobiliai saugūs juo važiuojantiems, ir pėstiesiems…

Šaltinis – Suomijos vairuotojai puikiai važiuoja bet kokiomis sąlygomis

Patiko? Pasidalink

Share